BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aleksandras grįžta į sandelius

Sėdėjo Aleksandras darbe, vartė knygą apie lėktuvus, klausėsi muzikos
ir laukė klientų. Galilėjus tuo metu pats su savimi žaidė šaškėm.
Vakarais jį Aleksandras pamoko žaisti ir šachmatais, bet jam dar
sunkiai sekasi. Nėra ko norėti, visgi paukštis. Žodžiu, draugai ramiai
sau leido popietę, ko nesulaukė kliento, o gal reiktų sakyti, svečio.

- Sveikas, Aleksandrai, ieškojau tavęs visur. Kada mobilų įsigysi? - pasisveikino buvęs sandelių viršininkas.

- Sveiki. Įsigysiu, kai jie nustos radiaciją spinduliuoti, ne viduramžiai gi. - linksmai atsakė Aleksandras.

- Teisingas požiūris. Tai psichologas esi, matau. Kaip sekas, nepasiilgsti sandelių?

- Neblogai, neblogai sekas. Užeina vienas kitas nelaimingas žmogelis,
papasakoja apie save, įdomu visai. O sandelių tai, tiesą sakant, net
labai pasiilgstu. Patikdavo man ten.

- Tai gal nori grįžti?

- Kaip tai grįžti? - nesuprato Aleksandras.

- Aš atstačiau sandelius, supratau, kad negaliu kitaip. Matyt esu šitam bizniui sutvertas. Ai beje, išsiskyriau su žmona.

- Išsiskyrėt? Vėl?

- Jinai mane paliko, kai tik supleškėjo sandeliai. O kad draudimas mane
padarė pusiau milijonierium tai nežino, sėkmingai nuslėpiau.

- Šiaip, žinokit, gal ir sugrįžčiau, bet tik, jei leistumėt atsinešti Galilėjų. - pasakė Aleksandras.

- Kas tas Galilėjus?

- Apuokas. Va šitas. - parodė Aleksandras.

- Laba diena. - pasisveikino Galilėjus ir staigiai susiėmė sparnu už snapo, jam gi negalima kalbėti prie kitų žmonių.

Buvęs Aleksandro viršininkas net pabalo.

- Ar jis kątik su manim kalbėjo, ar man jau senatviniai marazmai prasideda?

- Būtent todėl aš ir prašau jo nekalbėti prie žmonių. - piktokai žiūrėdamas į Galilėjų pasakė Aleksandras.

- Ai, bendrai ko aš čia stebiuos. Visad buvai keistuolis, tai ir tavo draugai tokie pat. Tai ar ateisi pirmadienį į darbą?

- Ateisiu. - sutiko Aleksandras.

Palydėjo savo buvusį/vėl esamą viršininką iki durų, atsisveikino ir laimingas grįžo prie stalo.

- Tai neištvėrei? - sarkastiškai paklausė jis Galilėjaus.

- Aš labai atsiprašau. - atsiprašė apuokas.

- Tiek to, nieko blogo neatsitiko. Eisim pirmadienį į mano seną darbą.

- Aš ten galėsiu skaityti knygas?

- Tu ką, ir skaityt jau išmokai! - nustebo Aleksandras.

- Truputį. Iki dešimties.

Aleksandras atsiduso, nusišypsojo ir paglostė didelę Galilėjaus galvą.

Rodyk draugams

komentarai (7) | “Aleksandras grįžta į sandelius”

  1.   ugne rašo:

    zavu :)

  2.   ArbataSuCitrina rašo:

    Niekaip nesuprantu, tas apuokas tikrai gyvas genijus ( ta prasme, taaip kalbantis paukštis), ar čia kažkaip kitaip reikia suprast? :D

  3.   Tadas rašo:

    Galilejus yra kalbantis apuokas, bet tikrai ne genijus. Juk ir zodzius maiso, ir nezino daug dalyku…

  4.   lina rašo:

    as kai paskaitau aleksandra kartais, tai mane uzplusta tokie silti jausmai, kad net zodziais negaliu to aprasyti………….

  5.   šauktukas rašo:

    širdžių daužytojas. tai bent fatališkasis Aleksandras!

  6.   giedre rašo:

    super, kad apie virsininka vel galim isgirsti. kazkaip savas vyriokas jis man pasirode:D toks paprasto sukirpimo zmogelis - nekapstantis per giliai ir neapsunkinantis sau gyvenimo bereikalingais isvedziojimais :DD

  7.   Justinas rašo:

    Tadai,

    Esu peržiūrėjęs jei ne visus, tai bent jau didžiąją dalį tavo publikuojamų internete darbų (nemažai iš jų po kokius 10-20 kartų) ir manau, kad visgi esi tikras mūsų laikų Lietuvos genijus :)

Rašyk komentarą