BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2007

Augintiniai

2007-05-24

Šiandien Aleksandras prisijaukino akmenį. Rodos kas čia įpatingo, akmenį prisijaukinti. O viskas vyko labai įdomiai.

Jis iš ryto išėjo į lauką, kur buvo labai labai karšta. Kokių 40 arba 50 laipsnių, kaip minimum, atrodė. Žiūri guli toks gražus, niekur nematytas akmuo. “Matyt iš kažkur atklydo” - pagalvojo Aleksandras. Akmuo tvarkingas, prižiūrėtas, matos, geruose namuose augęs.

Aleksandras parsinešė jį namo, padėjo ant palangės ir vėl išėjo į lauką. Lauke karšta, kaip kokioj pekloj.

Kai vakare grįžo namo, akmens nebuvo nė kvapo. Akmenys ir šiaip kvapo jokio neturi, bet taip sakoma. Ir langas išdaužtas. Nuliūdo truputi Aleksandras.

“Reikėjo į pavėsį padėt, o ne ant palangės. Matyt neištvėrė karščio.” - mąstė jis.

Nebepirmą kartą iš Aleksandro namų gyvūnai bėga. Kažkada karosas Rapolas ir skruzdelytė Makalytė buvo pabėgę. Karosą tada suėdė šmaikštuoliai katinai, o skruzdelytę Makalytę tai dar matė kiemo vaikai bėgančią, bet paskui dingo kaip į vandenį.

Dabar Aleksandras norėtų auginti gulbę. Ieško pagal skelbimus, gal kas dovanoja.

Rodyk draugams

Dosnumas ir gerumas

2007-05-16

Sėdėjo vieną dieną Aleksandras prie atidaryto lango ir mėtė pro jį kukurūzus, kurie krito ant šaligatvio, kai kurie į balą. Jis pie nieką negalvojo, tiesiog mėtė ir nežiūrėjo kur jie krenta. Lauke švietė saulė, o kairėj pusėj dar ir mėnulis buvo išlindęs.

Ne visus kukurūzus ji mėtė, pusę jų valgė. O kai ištuštino visą maišelį atsilošė savo supamoj kėdėj pailsėt. Tik tas truko neilgai, nes kažkas pabeldė į duris. Aleksandras nenorom nuėjo jas atidaryti. O ten stovi maža mergaitė pilnais delnais kukurūzų.

- Dėde, a cia jūsų kukulūzai? - paklausė ji.

Aleksandras net pasimetė:

- Na, taip. Buvo mano.

- Tai imkit, jie klito plo jūsų langą, o as sulinkau il atnesiau.

- Nereikėjo. gali juos pati suvalgyti jei nori.

- O aciū, dėde. - padėkojo mergaitė ir nulipo laiptais žemyn valgydama kukurūzus.

Aleksandras šypsojosi. Jis geras ir dosnus žmogus. Jam smagu dalintis.

Rodyk draugams

Viengungiškas gyvenimas

2007-05-09

Po to kai Aleksandras pasveiko po ligos, užėjo pas Valentą pažiūrėt kaip tam sekasi.


- Sveikas, ką veiki, kaip laikais? - pasidomėjo Aleksandras.


- Ai kaip tik su tokia merga miegojau…


- Vėl? Tikras miegalius. Nepažadinau?


- Ne.


- O tai čia su ta, su kuria ruošeis ženytis? - pakslausė Aleksandras.


- Ne su kita.


- O su ta jau nebemiegi?


- Ne. - atsakė Valentas.


- O kodėl?


- Taigi apsiženijau su ja.


Aleksandras nesupranta tų šeimyninių dalykų. Pats visokių mergų privengia. Užtai neturi jokių rūpesčių. Gali visokiom pašalinėm veiklom užsiiminėt.


Vieną tokį sykį, priėjo prie Aleksandro merga ir klausia:


- Ką toks fainas vaikinas čia veikia?


- O koks tavo reikalas? - susinervino Aleksandras.


Merga nieko nesakė, tik dėjo į snukį ir nuėjo. Aleksandras dar svarstė, gal pasivyt ir į subinę įspirt, bet taip galima tik dar labiau įsiutint. Aleksandras nesupranta žmonių, kurie jį užkalbina be jokios priežasties.


“Nenoriu aš kol kas savo viengungiško gyvenimo gyvent su merga.” - mąsto Aleksandras.

Rodyk draugams

Nebepavasaris

2007-05-02

Išėjo Aleksandras į lauką vėl pavasariu pasidžiaugt kaip tada, pirmą dieną džiaugėsi. Gi žiūri, kad pasibaigęs jau tas pavasaris, vėl žiema atėjus savo sniegą ant žemės drebia. Ir šalta.


“Tai kaip čia dabar suprast?” - galvojo Aleksandras ir staiga iš laiptinės į lauką išėjo Valentas. Irgi su trumpais marškinukais.


- Valentai, kaip čia suprast dabar?


Valentas dairosi, drebėt pradėjo.


- Nu, nežinau. Šūdas kažkoks, ne pavasaris.


Bet grįžt namo ir apsirengt šilčiau nė vienam mintis nekyla. Nes Aleksandrui į trečia, Valentui į ketvirtą aukštą lipti. Tai pasivaikščiojo po lauką susirietę nuo šalčio kaip kirminai.


Boboms ant savo suolo tai nė motais koks oras aplinkui. Jos po drabužiais ir po oda dar turi tokį sluoksnį, kaip banginiai, todėl šalčio ir nebijo. O Aleksandras su Valentu ir susirgo. Gydosi dabar.


Bet ne kartu.  

Rodyk draugams