BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2007

Aleksandro klasika: Obuoliai

2007-11-27

2005.04.16

Nusipirko Aleksandras šuns būdą. Ir tik vėliau susimąstė, kad neturi šuns, kurį galėtų toje būdoje laikyti ir ten visaip šerti. “Nieko, laikysiu drabužius ir visus savo puodus”. Tai nebuvo labai patogu, ypač kai reikėdavo pasiimti puodą, bet ypač kai reikėdavo pasiimti megztinį ar pėdkelnes.

Budamas labai nagingas, Aleksandras iš tos būdos pasidirbo valtį. Ir tik išgręžęs paskutinę skylę, prisiminė, kad 154 km spinduliu aplink jo namus nėra jokio vandens telkinio, išskyrus balas ir šulinius.

Kitą dieną iš tos valties Aleksandras padirbo keturis pelėkautus ir tik pabaigęs ketvirtąjį, prisiminė, kad jo namuose jau seniai nėra jokių pelių. Pats, dar mažas būdamas, visas išgaudė. Praradęs viltį, Aleksandras užkasė pelėkautus kieme, skirtingose vietose. Po metų dviejuose vietose išdygo obelaitės, kurių vieną Alaksandras nulaužė griūdamas (paslydo ant sraigės). Likusi obelaitė greitai subrandino skanių ir sultingų obuolių. “Gerai, kad aš neturiu jokio šuns”- valgydamas obuolius galvojo Aleksandras.

Rodyk draugams

Aleksandro gimtadienis

2007-11-22

Aleksandras šiandien švenčia savo gimimo dieną. Niekas nežino kiek jam metų, bet kai prisimena, kad gimtadienis tai jį pasveikina. Atėjo šiandien pas jį Valentas su dovana (padovanojo mobilų telefoną), Albertas atnešė dovanų savo paveikslą, kuriame buvo nutapytas Aleksandras su kompasu, kaip jis pats kažkada labai norėjo. Atėjo net Slavomiras su Miroslavu. Jie atnešė didelį tortą. Net šmaikštuoliai katinai atėjo. Tik labai juokinga buvo, kai Aleksandras visai netyčia pradarė buto duris ir juos pamatė, o jie lipo vienas kitam ant nugaros kaip Bremeno muzikantai ir bandė paspausti durų skambutį. Gal būtų ir pabeldę į duris, bet letenėlės per minkštos. Ir atnešė jie jam dovanų pienių vainiką ir pažadėjo nebesiausti jo sode (laikinai). Aleksandras niekaip nesuprato iš kur jie lapkričio mėnesį pienių pririnko… Gulbė Liucija padovanojo Aleksandrui sidabrinį žiedą, kurį jam atnešė balandžiai už lesalą. Sandelių viršininkas irgi atėjo. Padovanojo Aleksandrui savaitė apmokamų atostogų.

Balius buvo visai linksmas. Tiesa Valentui kažkuo Albertas užkliuvo ir jie truputį susiginčyjo po poros taurių vyno, bet vėliau vėl ėmė vienas kitą gerbti.

Rodyk draugams

Kas yra kas Aleksandro pasaulyje

2007-11-15

Per dieną Aleksandro dienoraštį paskaito visai nemažai žmonių. Kai kurie jį skaito net iš Londono, Braitono, Lankasterio, Birmingemo (Anglija), Bolzano (Italija) ir net Oaklando (Amerika). O ką jau kalbėti apie Lietuvos miestus.

Galbūt, kai kurie skaitytojai skaito ne nuo pat pradžių ir nelabai pažįsta visus unikalius personažus, kurie vienaip ar kitaip daro Aleksandro gyvenimą įdomesnį. Pamėginsiu juos visus vienoje vietoje trumpai aprašyti.

Valentas - Aleksandro kaimynas ir šiek tiek draugas. Gyvena vienu aukštu aukščiau už jį. Nepataisomas mergišius. Paskutinį kartą dirbo pieninėj, dabar perpardavinėja mobilius telefonus. Neįpatingai protingo veido, bet mergoms labai patinka (Aleksandras nesupranta kodėl). Šiaip sukalbamas ir linksmas, ne toks kaip statybininkas.

Albertas - vaikystės draugas. Su Aleksandru augo tam pačiam kaime. Dabar tapytojas, bohemijos atstovas. Labai uždaras žmogus, piktas dažnai būna. Tik sėdi ir tapo savo dirbtuvėse.

Slavomiras - Miroslavo brolis dvynys. Bet iš charakterio visiška jo priešingybė.

Miroslavas - Slavomiro brolis dvynys. Bet iš charakterio visiška jo priešingybė. O jei rimtai, tai Aleksandras su jais abiem susipažino saugodamas sandelius. Jie per užgavėnes abu atėjo saldainių prašinėti. Dažnai pykstasi tarpusavyje. Niekuom neužsiima. Aleksandras nežino iš ko jie gyvena ir kodėl vis dar kartu.

Sandelių Viršininkas - mažo ūgio, pliktelėjęs, labai energingas vyriškis plonu kaklu. Visad rėkia ant Aleksandro, nes namie ant jo rėkia jo žmona.

Katinai šmaikštuoliai - du raini padūkėliai, kurie gyvena Aleksandro sode ir dažnai ten prikrečia visokių šunybių. Jie labai nervina Aleksandrą, bet dažnai ir pakelia jam nuotaiką.

Skruzdelytė Makalytė - vienas iš Aleksandro naminių gyvūnų. Sirgo depresija. Pabėgo praeitą vasarą. Aleksandras bandė jos ieškoti, bet kažkas matė kaip jinai isėdo į autobusą ir išvažiavo į rytų pusę.

Karosas Kontrimas - irgi vienas iš gyvūnų. Gyveno tris paras jo vonioj. Tada buvo pabėgęs, vėliau pagautas ir suvalgytas su bulvėmis.

Gulbė Liucija - dabartinis Aleksandro augintinis. Protinga kaip velnias. Dažnai visaip apgaudinėja Aleksandrą. Jis jau pradeda įtarti, kad ji nelabai sąžiningas paukštis. Bet gal ir klysta.

Bobos - įvairaus amžiaus, iš pažiūros, moteriškos lyties Aleksandro kaimynės. Jų yra gal koks tuzinas, visos viena už kitą bjauresnės. Joms viskas negerai.

Ūkininko dukra -  vieną kartą buvo prisisapnavus Aleksandrui. Aleksandras dažnai tą sapną prisimena, nes kažkoks tikroviškas ir jaukus jis jam buvo.

Špokai - varnėnų šeimyna, kuri gyvena po Aleksandro lova. Jie ten atsidūrė po to kai buvo per vėtrą nulaužtas medis ir įgriuvo per buto langą. Tada jų inkilas, ar tai lizdas, nuriedėjo po lova. Gyvena jie puikiai ir šiltai. Aleksandras apie juos nieko nežino. 

Tai ko gero bus viskas. Jei ką pamiršau, priminkite. Ir būtinai apačioj parašykite kas Jūsų mėgstamiausias personažas. Po Aleksandro, žinoma:)

Rodyk draugams

Burbulai

2007-11-12

“Kaži kaip būtų jei reiktų gyventi vienam bute dar su kuo nors?…” - šiandien pagalvojo Aleksandras. Su merga, kaip Valentas, su kokiu broliu, kaip Slavomiras su Miroslavu ar šiaip su kambarioku. Pavyzdžiui su tuo pačiu Valentu. Kaip tada, kai Valento butą buvo okupavę kažkokie psichai.

“Kiekvienas žmogus aplink save turi nematomą burbulą (kaip muilo, tik dar labiau nematomą), kurio dydis yra proporcingas to žmogaus charakterio “dydžiui”. Kad gyventi dviese vienoj patalpoj reikia, kad toje patalpoje tilptų ir abu burbulai. Nes jei, tarkim abu labai dideli, tada arba kartu gyventi išvis neįmanoma, arba reikia daugiau erdvės (daugiau kambarių, didelio balkono…).

Kartais būna, kad vieno žmogaus burbulas yra labai didelis, kito labai mažas. Tada irgi visai įmanoma sugyventi. Jei tie burbulai abiejų maži, tada gyvent labai lengva. Tada praktiškai galima net keturiese ir daugiau gyvent. Taip dažniausiai gyvena jaunimas, kurių burbulai dar auga.

Kartais pasitaiko, kad du burbulai susijungia į vieną. Tada tie žmonės nelabai gali vienas be kito. Vienas negali išsirinkti palto be kito, o tas kitas negali susimokėti už batus be ano… Čia priklauso kokio stiprumo burbulai - ar įsileidžia kitą žmogų ar ne.” - šitaip mąsto Aleksandras.

Va pavyzdžiui kai Valentas gyveno tas kelias dienas pas Aleksandrą, tas negalėdavo pakęsti kaip Valentas sėdi ant jo kėdės (apsižergęs ir apsukęs antraip). Tada Aleksandras jam pasakė - “Tu dar taip pasėdėk - išsukinėsiu kojas”. “Kam, kėdei?” - nesuprato Valentas. “Tau, ne kėdei.” - ramiai atsakė Aleksandras. Tada Valentas atsisėdo normaliai. Ką tai reiškia? Ogi reiškia, kad Valento burbulas gerokai mažesnis už Aleksandro, užtai jis jam nusileido. Jei jie būtų panašūs - būtų pasibaigę liūdniau. Tokie žmonės, teoriškai, galėtų gyventi kartu. Bet praktiškai negalėtų, nes Valentas Aleksandrą kartais biški nervina su visokiom nesąmonėm.

Rodyk draugams

Aleksandro klasika: Vėjas Aleksandro draugas

2007-11-09

2005.10.28

Aleksandras susipyko su Draugu. “Tu šuva!” – piktai jam tiesą į akis rėžė Draugas. Aleksandras neištvėrė – sugniaužė kumštį ir… apsiverkė. Tuo metu, kažkur prie didelio kalno, vienuolis piligrimas užsirito ant savęs akmenį. “Taip tu šuva. Ir dar boba, jei verki.” Aleksandras verkdamas žvelgė į tolį. Jam buvo skaudu klausytis Draugo. “Iš kur pas mane tiek valios, tiek stiprybės?” – stebėjosi jis. Staiga Draugas tapo permatomas ir jam dingo balsas. Jis vis plūdo Aleksandrą, bet tasai jo nebegirdėjo. Permatomą Draugą nunešė vėjas. Tas pats vėjas ir nudžiovino ašaras nuo Aleksandro veido. Pasirodo, kad vėjas buvo draugas, o Draugas buvo priešas…

P.S. Naujas pasakojimas bus sekmadienį. O dabar - vėl klasika:) Šis pasakojimas dar iš tų siurrealistinių, paslaptingų. Ir yra vienas iš kelių mano mėgstamiausių. Tikiuosi patiks jo neskaičiusiems. 

Rodyk draugams

Aleksandro klasika: Aleksandras Saloje

2007-11-07

2005.12.05

Aleksandras pagalvojo kaip būtų, jei jis atsidurtų negyvenamoj saloj. Jei jis neturėtų nei maisto, nei vandens pasiėmęs ir turėtų valgyti smėlį ir gerti jūrą. Nekaži koks malonumas smėlį valgyt. „Bet vistiek toj saloj būtų kokių nors gyvūnų“ – pagalvojo jis. „Jie man neštų visokius vaisius ir daržoves, o aš tik drybsočiau ir sakyčiau „Tu, lemure, man netokį bananą atnešei, šitas kažkoks sulinkęs.“ Ir jis neštų jį kabinti atgal ant medžio, o aš juokčiaus, kai nepakabintų“ – įsivaizdavo jis.

P.S. Ši rubrikėlė nereiškia, kad aš jau išsisėmiau ir pradėjau senus pasakojimus dėti tarsi jie būtų nauji. Tiesiog priminsiu kelis savo mėgstamiausius Aleksandro nuotykius. O nauji, kaip buvo kuriami taip ir bus kuriami ir toliau. O vienas labai naujas jau bus šią savaitę:)

Rodyk draugams

Homofobija

2007-11-01

Paskutiniu metu Aleksandras visur aplinkui girdi žodį “homofobija”. Pamenat tą įvykį su tuo keistuoliu stotelėje. O dar tas įvykis, kai jų suvažiavimą taikūs ir padorūs Lietuvos krikščionys prilygino Sodomai ir Gomorai ir apmėtė dūminėm šaškėm. Ir dar ant transparantų užrašę “Lietuvoj gėjams ne vieta” demonstravo susirietę nuo šalčio prie viešbučio kažkurio. Kur tada vieta tiems gėjams? Gėjlandijoj, šalyje kur buvo išrasta vaivorykštė?

“Homofobija tai baimė, kad koks nors gėjus nepadarytų nieko blogo kokiam nors kitam žmogui.” - taip Aleksandras supranta šitą žodį. Bet jis pats ko gero būtų homoabejingas. Jam nusispjaut ant gėjų. O įdomiausia, kad gėjams nepatinka kai žmonės jiems abejingi. Nepatinka kai skriaudžia ir šaiposi ir nepatinka, kai dėmesio nekreipia. Užtai lenda į televizijas, moterų madas kritikuoja ir pan.

“Esam gėjai lietuvos, norim blynų ir kavos” - naują užgavėnių dvieilį sukūrė Aleksandras eidamas gatve. Dar pagalvojo, kad persirengs vienu iš jų per nacionalinę Lietuvos šventę, heloviną ir eis senų žmonių gąsdinti. Jie juk visi homofobai, tai turėtų tirtėt iš baimės kai Aleksandras persirengęs gėjum ateis saldainių prašyti.

“Kitą pavasarį suorganizuosių visų Lietuvos heteroseksualų eitynes per sostinę” - sumanė Aleksandras. “Dar niekad nebuvo, žmonių keli milijonai turėtų būt.”

Ar dalyvautumėt tokiose eitynėse, mieli interneto anonimai? Bus nemokamų gėrimų, šokiai, pigūs kebabai. Ir bus aukštinama meilė priešingai lyčiai. O kad šventė būtų dar labiau nusisekus, tai bus ir fejerverkai vakare ir lazeriai.

Rodyk draugams