BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gruodis, 2007

Pavadimą sugalvokit patys…

2007-12-30

Sakoma, kad kūčių naktį kalba gyvuliukai. “Nė velnio! Jie kalba ištisus metus, o per kūčias kaip tik tyli, nes tik tada žmonės stengiasi juos išgirsti…” - taip mąsto Aleksandras.


Gal ir pavėluotai, bet papasakosiu, kaip per kūčias Aleksandrui nutiko keistas dalykas. Jam kaip tik reikėjo tą naktį sandėlius saugot, nes tada daug vagysčių pasitaiko, o be Aleksandro nėra daugiau kam tą daryt. Tom naktim, kai Aleksandras nedirba, sandėlių nesaugo niekas. Gerai, kad jis to nežino ir vis galvoja, kad yra kitas vyrukas ir labai nori su juo susipažinti…


Žodžiu, sėdi jis savo sargo būdelėj, kuri, jei kas nežino, yra sandėlio kampe ir panaši į nediduką kambarėlį be lubų, na dvi sienos su langais. Sėdi jis ir rašo savo memuarus. Ir staiga iš viršaus, nuo pat sandėlio lubų (labai aukštai) nusileidžia mažas voriukas. Su kryžiuku ant nugarėlės.


“Krikščionis” - pirma mintis Aleksandro galvoje. “Jei būtų, raudonas taškiukas ant galvos, būtų budistas. O šitas garantuotai krikščionis.” - toliau mąstė jis.


- Nu, ką pasakysi? - paklausė jis voriuko. Bet, gi kūčios, kaip tyčia gyvuliukai ir nešneka.


- Nori paskaityt, ką parašiau? - vėl paklausė Aleksandras.


O voriukas sau sukasi ant siūlelio iš užpakaliuko išlindusio ir tiek.


- Ale, kaip iš tavęs tiek daug voratinklio išlindo! - nusistebėjo Aleksandras žiūrėdamas į sandėlio lubas. - gali gyvent pas mane, jei nori. Vadinsiu tave Astijum, nes tu su kryžiuku.


Voriukas nusileido ant stalo, sparčiu žingsniu nubėgo iki stalinės lempos ir įlindo į ją.


“Va, net į bažnyčia eiti nebūtina, šventi dalykai patys ateina” - guodė save Aleksandras, nes šiąnakt labai norėjo į bažnyčią užeit. O kai vėliau nuėjo miegoti susapnavo, kad jis yra Mozė ir bando pravesti žmones pro praskirtą jūros vandenį. O tie bijo, neina, sako, “ragana tu, baik čia tuos fokusus, tu gal fizikos nesimokei? Taip nebūna!”. Žodžiu keistas sapnas… Bet atsibudęs jis suprato vieną dalyką. “Žmonės per dažnai vadovaujasi fizikos dėsniais ir per mažai tiki stebuklais, kuriuos įsivaizduoja, kaip Eifelio bokšto pradanginimą, dešimties minučių paplūduriavimą po vandeniu ir panašiai.”


Juk stebuklas, kai iš mažo voriuko išlenda apie 12 metrų voratinklio, ar ne? Ir tokių aplinkui daug, tik mes laukiam, kol juos per televizorių parodys, delfyje parašys ir pasakys “Va, žiūrėkit! Čia stebuklas - pirkit jį, pasistatykit savo namuose, važinėkit juo, rūkykit, gerkit, šveiskit viryklę, stebėkitės…”.


O užtenka tik apsidairyti.


 


P.S. Šį pasakojimą skiriu savo mylimiausiai. Žinau, kad skaitai dabar darbe ir šypsais:) Gaila, kad nematau to (praleidžiu kažką stebuklingo).


 

Rodyk draugams

Aleksandras ir transformeriai

2007-12-20

Šiąnakt Aleksandras susapnavo ko gero patį juokingiausią sapną iš visų savo sapnų.


Žodžiu jis lankosi pas savo pusbrolius kaime. Vasara, lauke šilta, saulėta. Kad ir kaimas, bet namas ne troba, o normalus, didelis mūrinis, gražus kiemas. Ir staiga kažkas pradeda leistis iš dangaus. Ir ne vienas, o keletas. Aleksandras kaip tik agrastus prie krūmelio valgė, tai užspringo biški iš nuostabos. O iš dangaus leidosi transformeriai! Bet tie gerieji, kur į mašinas susilanksto. Aleksandras su pusbroliais parbėgo greitai namo ir pasislepė už sofos. O robotai pradėjo šaudyti į namą, kol nugriuvo viena siena. Tada vienas iš jų šiaip netaip įlindo vidun ir klausia Aleksandro:


- Ar turit bevielį internetą?


- Neturim… - visas persigandęs atsakė Aleksandras.


- O kabelinį?


- Irgi neturim…


- Tai ką turit?! - jau pradėjo pykti transformeris.


- Telefono liniją. - apsidairęs atsakė Aleksandras.


- Duok.


Aleksandras paėmė nuo lentynos telefoną, ištraukė laidą ir padavė transformeriui. Tas paėmė ir įsikišo į lizdą sau ant rankos. Tada iš jo garsiakalbių pasigirdo senoviško modemo garsas. Pypsėt, traškėt pradėjo, bet pats stovi ramiai, atseit bando jungtis.


Visi žiūri, laukia kas čia bus, o transformeris tik atsidūsta ir sako:


- Labai jau lėtas…


Tada išsitraukia kabelį iš rankos, atiduoda Aleksandrui.


- Tai nuskriskit į miestą, ten yra bevielis internetas.


- Nu mum sakė, kad čia yra! - net supyko transformeris.


- Ne, čia nėra.


Transformeris numojo ranka, išlindo iš namo, kažką pasakė savo draugeliams, kurie lauke stypsojo ir visi išskrido.


Va kokį sapną sapnavo Aleksandras. Prabudęs net juokėsi.

Rodyk draugams

Kalėdiniai stebuklai

2007-12-16

Vienas žmogus šiandien Aleksandrui pasakė “Tu Aleksandrai kažkoks nuobodus darais, visi pasakojimai apie tave panašūs, gal tu sensti?…”


“O apie tamsta aš išvis jokio pasakojimo nesu skaitęs…” - nepasimetė Aleksandras.


“Ne apie kiekvieną turi būti istorijos rašomos.” - nepasimetė ir tas žmogus.


“Bet smagiau kai rašomos ar kai nerašomos?” - paklausė Aleksandras.


Tada jau tasai žmogus pasimetė. “Kai rašomos, turbūt…” - nedrąsiai ištarė jis.


“Nu matai” - užbaigė beprasmę diskusiją Aleksandras ir nuėjo į modelių parduotuvę nusipirkti malūnsparniuko su radijo bangom sau Kalėdom. Apie jį jis jau seniai svajojo. Vieną naktį net sapnavo, kad jis eina pirkti malūnsparniuko su radijo bangom. Nueina ir nusiperka.


Modelių krautuvėj kaip tik gaisras vyko (dėl nekokybiškų kalėdinės eglutės papuošimų) ir keli likę modeliai ir žaislai buvo išnešti į lauką ant sniego, kad nesudegtų. O pardavėjas su gaisrininkais kad gesina, kad gesina net suprakaitavę. “Oho, kaip nelaiku etėjau…” - pagalvojo Aleksandras, griebė kibirą ir irgi kibo į darbą. 


Po to kai iš parduotuvės jau buvo belikus tik pelenų krūvelė, jos pardavėjas, tiksliau buvęs pardavėjas, pasiteiravo ko Aleksandras norėjo. Jis atsakė, kad atėjo malūnsparniuko su radijo bangom nusipirkti. Ir tada buvęs pardavėjas jam tą malūsnparniuką padovanojo. “Imk, užrašysiu, kad sudegė” - pasakė jis besišypsodamas.


Aleksandras šitą žmogų prisimins amžinai, nes tokių šiaip paprastai nebūna. Jo krautuvėlė sudegė, o jis vieną iš kelių likusių sveikų žaislų padovanojo Aleksandrui. Prieš Kalėdas kartais vyksta stebuklai.

Rodyk draugams

Sergantis Aleksandras

2007-12-10

Nors ši žiema ir labai šilta (sako, net pomidorai kažkur prie Alytaus prinoko) ėmė Aleksandras ir vistiek susirgo. Pats bjauriausias dalykas kuris būna kai sergi tai užsikimšus nosis. Visi žino, kad kvėpuojant per nosį žmogus pasisavina maždaug 50% daugiau deguonies, nei kvėpuojant per burną. O deguonis reikalingas smegenims tinkamai veikti. Kai Aleksandras serga jis negali nieko nei savo memuaruose parašyt, nei sukonstruot ko nors gražaus. Kai nedirba smegenys, nedirba ir kūrybingumas.

Tuomet netgi geriau niekuo neužsiimti. Taip jis ir darė vakar. Gulėjo ir sirgo sau ramiai, kol kažkas nepabeldė į duris. “Užeikit!” - riktelėjo jis iš lovos, nes pamanė, kad čia Valentas eilinį kartą pabendraut atėjo. Bet niekas neužėjo vidun ir toliau beldė. Aleksandras išlipo iš lovos ir apsigaubęs gėlėtu frotiniu chalatu nuėjo atidaryti durų.

- Laba diena - maloniai pasisveikino kažkokia nematyta moteriškaitė (bet ne boba).

- Laba - atsakė Aleksandras.

- Gal jūs norėtumėte užsisakyti skaitmeninės televizijos paslaugą? - paklausė ji dar maloniau.

- O kodėl jūs pamanėte, kad aš galėčiau norėti? - Aleksandras net apžiūrėjo savo duris iš lauko pusės. Maža ką. Gal kokie vaikėzai bus užrašę su markeriu “Noriu skaitmeninės TV”

- Na, mes žinome, kad jūs neturite kabelinės televizijos, iš lauko nesimatė antenos, tai gal norėtumėte skaitmeninės?

- Jūs ką, mane šnipinėjat?… - suglumo Aleksandras.

- Ne, mes tiesiog siūlom.

- Tai jeigu aš neturiu kabelinės, neturiu antenos… Ką tai galėtų reikšti? - pradėjo nervintis Aleksandras.

- Kad norėtumėte skaitmeninės?

- Ne! Tai reiškia, kad neturiu televizoriaus! Ką man dabar pasiūlysit?

- Televizorių už vieną litą.

Aleksandras išvis pasimetė.

- Už litą? Televizorių?

- Taip.

Jis iš savo chalato kišenės iškrapštė keturis litus aštuoniasdešimt centų.

- Duokit tada man keturis, jei jau taip pigiai.

- Ne ne, jūs nesuprantat. Yra papildomų salygų.

Aleksandras netyčia iš nuostabos nusičiaudėjo ir matyt užkrėtė tą moteriškaitę tuo pačiu virusu. Susigėdęs užtrenkė duris ir grįžo į lovą.

“Ai tegul paserga. Pagulės ramiai, nusiramins.” - galvojo jis apie tą moteriškaitę.

Rodyk draugams