BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2008

Teatras

2008-05-22


Sausio mėnesį Aleksandras pagalvojo, kad senokai teatre yra buvęs ir nuėjo nusipirkti bilietą į kokį nors to vakaro spektaklį. Pasirodo, bilietai išpirkti keletui mėnesiui į priekį į visus spektaklius. “Oho” - pagalvojo jisai tada, ir nusipirko į spektaklį gegužės pabaigai. Užvakar buvo ta diena. Teatras atrodė, kaip įstrigęs 1986 metais. Viskas atsilupę, atplyšę, nubyrėję. “Už tokius pinigus jie man mažų mažiausiai kokį kokteiliuką turėtų sumaišyt, o čia 20 metų į praeitį grąžino. Geriau ir nesugalvotum” - džiaugėsi jis. Spektaklio laukė visa gauja įvairių ponų ir ponių. Visi juodais rūbais, rodos į laidotuves susirinko. Visi tokie pasipūtę, pagurklius į priekį atstatę, su karoliais. Aleksandras net pagalvojo, kad spektaklis jau vyksta, kad čia toks sumanymas. Bet pasirodo, kad ne. Tikrasis spektaklis vėlavo 20 minučių. Ponai ir ponios matėsi, nelabai dėl to jaudinas, matyt, pripratę, o Aleksandrui sunku tvardytis buvo. Iš piktumo norėjo ką nors sugriauti ar sugadinti, bet viskas jau ten buvo kiek įmanoma sugadinta. Mat jam po spektaklio dar reikėjo spėt pas Albertą nuvažiuot, Eurovizijos žiūrėt (belgų daina jam labiausiai patiko).

Kai spektaklis galų gale prasidėjo, jis prasidėjo žaibais, trenksmais, riksmais, nuogais kūnais besiraitančiais ant žemės, veidais perkreiptais skausmo ir panašiai. “Viskas, kaip tikram gyvenime” - pagalvojo Aleksandras sau ironiškai. Vėliau situacija pasitaisė ir aktoriai pradėjo ne tik rėkauti, vaipytis ir raitytis, bet ir vaidinti. Viskas baigėsi laimingai, netgi visai juokingai, bet apie ką viskas buvo, liko neaišku. Toks jau tas šiuolaikinis teatras, kurio žmonės eina žiūrėti todėl, kad režisieriaus pavardė sutampa su kažkada minėta per televizorių arba spaudoje.

Beje, pats Aleksandras vaikystėj irgi yra vaidinęs teatre. Vis pagrindinius vaidmenis gaudavo, o vienam spektakliuke, netgi gavo du vaidmenis iš karto. O kitam spektakliuke vietoj vienos eilutės netyčia pasakė kitą ir spektaklis sutrumpėjo 20 minučių, per kurias turėjo pasirodyti viena aktorė, bet taip ir prasėdėjo užkulisiuose visa pasiutus išpiktumo.

Teatrui jis jaučia simpatijas dar nuo tų laikų. Bet va ta tamsi, tuščia erdvė virš scenos jam niekada nepatikdavo.

Rodyk draugams

Kikiliai

2008-05-11

Aleksandro darbas (sandelių saugojimas naktimis) darosi vis įdomesnis. Štai praeitą naktį pro pravertą langą įskrido du kikiliai ir tiek čiulbėjo, kad Aleksandras net pabudo iš saldaus naktinio sargo miego. Kikiliai tada lyg tyčia užsičiaupė ir Aleksandras nežinojo kurioj pusėj jų ieškot. Jis darbe turi tokį tinklelį, panašų, kaip drugeliams gaudyti, tik tvirtesnį ir ilgesne rankena. Tuo tinkleliu jis jau daug įvairaus plauko gyvūnų yra pagavęs ir atgal į lauką išmetęs. Ir voverių, ir paukščių, kelias žiurkes, vieną kartą netgi hieną (vaikystėj jis jas vadindavo higienom).


Taigi ieško jis tų kikilių ir galvoja du dalykus. Vienas tai ar paukščiai turi veidą ar snukį, o kitas tai negražus truputį, ketvirtoj klasėj mokytoja išmokino tokį eilėraštuką - ”Tyliai tyliai pisas kikiliai”.


“Gal jie kaip tik tą dabar ir daro…” - susimąstė jis ir padėjo gyvūnų gaudymo tinklelį į vietą. Pagaus juos kai jie vėl čiulbėt pradės. Dabar nėr ko trukdyt.


Klausimas skaitytojams: paukščiai turi veidą ar snukį?

Rodyk draugams

Įstatymų tobulumui ribų nėra

2008-05-09

Sakiau papasakosiu apie tai kaip Aleksandras laiką Amsterdame praleido. Bet visgi nepasakosiu. Tegul šį kartą tai lieka paslaptis. Galiu pasakyti tik tiek, kad Aleksandrui pačiam nesinori prisiminti tos kelionės, jam truputi gėda ir jis pats niekam niekada apie ją nepasakos. Taigi aš irgi jo nekompromituosiu. galiu pasakyti tik tiek, kad nusivylimas neradus Amsterdame Eifelio bokšto, buvo dar, palyginti, malonus jausmas palyginus su tuo, kurį teko patirti vėliau…


Geriau papasakosiu kas jam įvyko vakar. Vaikštinėjo jis po miesto centrą ir stebėjo laimingą jaunimą važinėjantį įvairiais įrengimais. Riedučiais, riedlentėm, netgi vienračiais dviračiais. Kol link to jaunimo nepradėjo bėgti iš kažkur išlindę du policijos patruliai, mojuodami savo lazdom. Jaunimas išsigandęs pradėjo nuo jų bėgti į skirtingas puses. Uniformuoti banditai išsirinko pačius smulkiausius 13-15 metų jaunuolius ir pradėjo vytis tik juos. Tie spėjo išokti į tramvajų, o žalieji angelai nespėjo. Iš įsiučio jiems net putos iš nasrų dribo. Jie pasivijo tramvajų, savo kūnais užtverė jam kelią, išoko į vidų ir visų keleivių akivaizdoj pargiovė ant žemės tuos du paauglius. Dar surakino jiems rankas. Kiekvienam po tris ar keturis antrankius uždėjo. Juk riedlentininkai baisiai pavojingi nusikaltėliai. Policinkai tiki, kad tokio amžiaus ir sudėjimo paaugliai  gali ir burtus panaudoti prieš juos (laisvalaikiu ir darbo metu visi policininkai yra perskaitę Harį Poterį, tai vienintėlė knyga, kurioj ir žodžiai aiškūs ir istorija faina).


Taigi vedasi jie tuos nusikaltėlius link savo mašinos. Aleksandras tuomet neišlaikė:


- Gal jūs geriau eikit tikrų banditų gaudyt, ką?


- Mano alga per maža, kad rizikuočiau peiliu į subinę gaut. - atkirto žaliasis Heraklis.


- Taigi jūs turit šaunamuosius ginklus. - priminė jiems Aleksandras.


- Jie butaforiniai. Aliuminis juodai nudažytas.


Kitas policininkas stuktelėjo kalbančiam per galvą. Atseit, per daug šneki.


Kai jie išvažiavo Aleksandras susimąstė apie miesto tvarką. “Jei negalima važinėti riedlentėm ir riedučiais, nes tai gadina miesto vaizdą, tai turėtų uždrausti ir dviračius, balandžius, elgetas, pasišiaušusius benamius katinus, forsus, skinus, gotus, pankus, juodaodžius, geltonodžius, pensininkus ir kitus, kurie nėra jauni, gražūs, pasiturintys tvarkingi žmonės. Arba visiems tiems “nusikaltėliams” reiktų sugalvoti laiką, kada jie gali vaikščioti gatvėmis. Pavyzdžiui nuo 4 iki 6:30 ryto. Tada jie niekam nemaišytų ir negąsdintų normalių žmonių, tokių kaip miesto meras, kurio galvoje ir kyla tokios stulbinančios mintys viską drausti. Dar reiktų uždrausti ir visus 2 miesto fontanus. Nervina tas vandens mirgėjimas. O konfiskavus iš vaikų riedlentes ir riedučius reiktų surengti jų sudeginimo akciją (ne vaikų, o riedlenčių). Prieš uždegant didijį nuodėmių laužą, galėtų pakoncertuoti YVA, Violeta Riaubiškytė, Mokinukės. Būtų tikra šventė normaliems miesto gyventojams.” 


Ai, dar gėjus reiktų uždrausti. Tuos tai, išvis, dvigubu draudimu. Ane, mere?

Rodyk draugams