BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Birželis, 2008

Kaip atrodo Aleksandras?

2008-06-30


Šį kartą, ne pasakojimas, o toks klausimas. Aleksandro blogą skaito, visai nemažai žmonių (kas yra labai labai smagu:). Ir jūs apie jį žinote labai daug. Daugiau už jį patį, turbūt:) Tik niekas nežino, kaip jis atrodo…

Vistiek skaitydami apie jį, kažkaip jį įsivaizduojate. Pasipasakokite. Kaip manote kaip atrodo Aleksandras? Kokio ūgio, kokio sudėjimo, kokios spalvos plaukų, akių, kaip jis apsirengęs? Tiesiog, man labai įdomu, kokį jį matote jūs.

Pagarbiai,
Tadas

Rodyk draugams

Oho, kokia bažnyčia!

2008-06-25


“Kodėl visos bažnyčios pastatytos seniai? Imkim ir pastatykim vieną dabar!” - pamanė kažkas, kas tas bažnyčias stato.
Ir pastatė, visai netoli Aleksandro namų. Nauja, moderni, pritaikyta jaunam, šiuolaikiniam Vartotojui. Aleksandras šiaip į bažnyčias eina tik kai yra koks didelis reikalas, bet į tą naują net iš smalsumo užėjo.

Viduje viskas modernizuota, kompiuterizuota, šviesi. Kunigas pamokslą skaito iš Macbook'o, ir pamokslas sinchroniškai verčiamas į penkias skirtingas kalbas. Viena netgi internetinė (su visokiais LOL, IMHO ir pan.). Sėdint suole reikia tik įkišti ausines į norimos kalbos kištuką arba stebėti ekraną. Išpažintį irgi reikia pasakyti tokiam aparatui, kuris ją tiesiogiai transliuoja internetu. Tada klausytojai (o tokių daug) nusprendžia kiek ir kokių maldelių reikia pasakyti, kad tau būtų už nuodėmes atleista. Jie ten operatyviai prabalsuoja, aparatas atspausdina čekiuką su barkodu ir su sąrašu. Pvz.: “Jums reikia sukalbėti 2 Sveika Marija ir 3 Tėve Mūsų”. Tada su tuo čekiuku reikia eiti prie elektroninio altoriaus. Ten jis nuskaito barkodą ir pradeda klausyti maldų. Kai pasakai visas, kiek reikia, išrieda ostija. Jei bent viena maldą pabandysi nusukti, tave automatiškai nufotografuoja ir įkelia į specialų gėdos skyrių tame pačiame internetiniame puslapyje.

Vargonai taip pat elektriniai, žvakės su šviesos diodais, vitražai - besikeičiančios skystų kristalų projekcijos. Jie rodo visokiausių kitų pasaulio bažnyčių vitražų reprodukcijas, šventus paveikslus, paskutinį mėnesio sekmadienį rodo filmą “Jėzus Kristus - superžvaigždė”. Vartotojai internete gali netgi įkelti savo darbus, komisija atrenka ir demonstruoja pačius švenčiausius.

Jei esi toliau nuo namų, bet vistiek nori dalyvauti mišiose, nuolat vyksta tiesioginės transliacijos. Tereikia pervesti keletą litų į bažnyčios sąskaitą ir vėl gali būti šventas ir pamaldus. Taip pat galima į savo mobilų telefoną parsisiųsti šventų paveikslėlių, melodijų ir netgi pamokslų (mp3 formatu). Viskas tik po 2 litus.

Beje aukų dėžutė taip pat modernizuota. Skylė ne monetoms, o kreditinei kortelei. Ir jokių mygtukų. Sistema pati patikrina, kiek pinigų turi sąskaitoje ir nusprendžia, kiek iš jų tu gali paaukoti.

Jaunimui ši bažnyčia kaip tik. Virš kunigo galvos netgi yra įrengta specialus ekranas, kuris rodo tris dalykus. “SĖST, KLAUTP, STOT”, mat jaunam žmogui pačiam susigaudyt visad būna nelengva.

Pats Aleksandras liko labai nustebintas tokio šiuolaikiškumo ir daugiau į šią bažnyčią sugrįš nebent iš toliau atvykusiems giminaičiams parodyt. Pats jis mano, kad bendrauti su Dievu galima ir sode braškes ravint, ar naktį sandelius saugant. Žodžiu, niekur eiti ar prisiloginti nebūtina.

Rodyk draugams

Bulvarinė spauda

2008-06-15

Aleksandras šiaip vengia vartyti bulvarinę spaudą. Jam ir savų bėdų pakanka, kam dar apie svetimas skaityti. Bet štai vakar laukdamas maksimoj (ne iš didžiosios raidės, nes tai bendrinis pavadinimas, kaip pvz. pampersai) prie kasos paėmė kažkokį raudoną laikraštuką pavartyti. O ten ant viršelio gi atseit lietuviška didelio ryškumo žvaigždė ranką susilaužius. “O jetau, turbūt nuo pasipūtimo ir tuštybės ta ranka jai nulūžo. Arba taip įnirtingai fotografams mojavo… Vargas toms “žvaigždėms”. Tik susilaužyk ką nors, iškart visi pristoja: Kodėl susilaužei? Ar skaudėjo? Ar dabar išsiskirsite su vaikinu, nes jis jums šitą ranką sulaužė…” Gerai, kad aš nedalyvavau jokiam realybės šou - mąsto Aleksandras. “O tai po to realybė ir pataptų tikru šou.”

Kitam puslapy gi kažkoks politikas krapšto nosį. Po nuotrauka prierašas: Gal bent ten ką nors gero rasiu… Aukštasis žurnalistikos pilotažas, tiesiog. “Jeigu aš dirbčiau tokiam laikrašty, tai mamai nesakyčiau” - pagalvojo Aleksandras žiūrėdamas į trečią nuotrauką kurioj nufotografuota kažkokio nekilnojamo turto magnato žmona su  išnuomotu kišeniniu šuneliu. Po nuotrauka komentaras: Ar tokiam ir tokiam milijonieriui atėjo sunkūs laikai? Negi neįperka žmonai šunelio, kad ji vaikšto su išnuomotu?

Aleksandrui dar įdomiau pasidarė. Atvertė dar vieną puslapį. O ten per visą lapą straipsnis kaip Prienų rajono, Ilgaravos kaimo gyventojai pagavo jų kaimą terorizavusį vaiduoklį ir uždarė jį į kiaulių gardą. Aišku dar ir nuotrauka įdėta su laimingais, vaiduoklį įveikusiais kaimo žmonėm. ”Mažiau reiktų gert, mažiau vaidensis” - toks būtų Aleksandro komentaras.

Aleksandrui atėjo eilė pirkti ir jis padėjo tą laikraštį atgal į vietą. Jis tokio daikto niekada nepirktų. Geriau jau tuos penkiasdešimt centų su Valentu priklijuotų mieste prie grindinio ir sėdėdami ant suoliuko juoktųsi iš policininkų, kurie su savo bananais bandytų tuos centus nudaužyti.

Rodyk draugams

Nauja Valento manija

2008-06-09

Sugalvojo Aleksandras aplankyti Valentą. Mažu jau vėl vienišas, arba su kita moterim, arba gal net su dviem gyvena. Pasirodo dar įdomiau. Paskambina Aleksandras į duris, Valentas atidaro. Visas pasikeitęs neatpažįstamai. Plaukus užsiauginęs. “Vėl kokia nauja maniją turi” - tyliai pagalvojo.
- Vėl kokią maniją turi naują? - paklausė Aleksandras neištvėręs.
- Šitą kandžią repliką aš suignoruosiu. - atsakė Valentas - užeik vidun.
Aleksandrui įėjus, Valentas paėmė nuo lentynėlės mažą sidabrinį varpelį, skambtelėjo juo jam virš galvos ir kelis kartus pavedžiojo aukštyn žemyn per visą jo ūgį.
- Čia kad neigiamos energijos į namus neįneštum. - paaiškino jis atlikęs tą keistą procedūrą.
 Aleksandras net pasimetė. Kažkas labai įdomaus šį kartą.
- Tai kaip gyveni? - paklausė jis atsinaujinusio draugo.
- Kaip niekad puikiai - atsakė jis.
- Ir kodėl gi dabar taip? - susidomėjo Aleksandras.
- Nebevalgau mėsos, gyvenu pagal feng šui…
- Ką tokį? Šeng Chui?
- Feng Šui, durneli tu. Apsidairyk.
Apsidairė Aleksandras ir tiksliai, kažkas netaip. Kažkokių nesąmonių Valento bute pridaryta.
- Kas čia tokie? - paklausė Aleksandras rodydamas į kažkokius keistus dalykiukus.
- Čia mediniai karveliai. Jie yra padėti pietų zonoje todėl sustiprina ugnies elementą ir užtikrina ilgaamžiškumą.
- Oho. - pasakė Aleksandras susidomėjęs…
“Jam jau visai blogai” - pamąstė sau.
- Dar papasakok ką nors. Kodėl šitą sieną oranžine spalva nudažei?
- Oranžinė siena pietų zonoje blokuoja tamsiąją energiją ir traukia turtus.
- Ką tokius? Burtus?
- Turtus.
Aleksandras jau visai pasimetė, bet ir įdomu labai pasidarė jam šitų svaičiojimų klausytis.
- Nori arbatos gal žalios be cukraus?
- Visai norėčiau? O negi pats išvirsi? Gal tavo mergina?
- Aš gyvenu vienas. Mano aura labai jautri pasidarė, negaliu ilgai būti kitos auros konfrontacijoj.
- O kaip tu tą supratai? - jau nebeištvėrė Aleksandras.
- Tiesiog pajutau…
Tada abu prasmingai patylėjo. Bent jau Valentas. Aleksandrui tai išvis nejauku pasidarė.
- Aš kaip tik prisiminiau, kad turiu į biblioteką nulėkti. Knygą reikia atiduoti, nes jau skambino. Sakė, kad jeigu neatnešiu šiandien, tai išbrauks mane iš Geriausių skaitytojų dešimtuko. O aš jau antroj vietoj.
- Lik sveikas tuomet. - šaltai atsiveikino Valentas ir palydėjęs Aleksandrą uždarė duris.
“Ne daugiau dviejų savaičių” - davė terminą naujai Valento manijai Aleksandras.
Žiūrėsim kaip ten bus.


P.S. Atsiprašau visų skaitytojų už ilgoką pertrauką. Gyniausi diplomini darbą, apsigyniau, džiaugiaus. Todėl neturėjau kada ką nors parašyti:)

Rodyk draugams