BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugpjūtis, 2008

Aleksandro prietarai (antra dalis)

2008-08-20

 

21.      Jei ryte ilgai neužsiveda mašina, rėks viršininkas.

22.      Jei rugpjūčio pabaigoj, nupjautoj žolėj pamatai juodą gandrą, tai nieko nereiškia.

23.      Jei vidurvasario naktį, už lango garsiai loja šuva, greičiausiai tai kaimynų šuva, nes nuosavas protingesnis.

24.      (Moterims) Jei ant draugės žando pamatai spuogą, reiškia, su ja šįvakar galima eiti pasivaikščioti arba į vakarėlį.

25.      Jei per vieną dieną pamatai keturias nėščias moteris ir vieną Volgą, tai diena nenuėjo veltui.

26.      Jei priešais save matai ateinančius du ar daugiau chuliganų, apturėsi nuostolį.

27.      Jei niežti ausį arba žandą, reiškia kątik kažką pasakei merginai, ko neturėjai sakyti.

28.      Jei niežti galvą, jau laikas važiuoti namo.

29.      Jei negali mesti rūkyti, mirsi anksčiau už kitus.

30.  Jei ir kiti negali mesti rūkyti, tada jokių problemų.

31.  Jei išplyšo kelnių saga, gali būti, kad jau esi storas.

32.  Jei laimėjai milijoną, reiškia dabar jau viskas po****.

33.  Jei pjauni šaką ant kurios sėdi, ligoninėje sulauksi artimųjų vizito.

34.  Jei per draugo vestuves nieko nevalgei, pats kaltas.

35.  Jei ryte prisivalgei daug česnakų, tą dieną būsi sveikas, bet vienišas.

36.  Jei pasakysi savo merginai, kad tau patinka jos draugė, gali pradėti niežtėti ausį.  

37.  Jei suprastėjo klausa ir regėjimas, tai ne kas.

38.  Jei viskas labai nesiseka, Kalėdos bus saulėtos. Bet koks skirtumas, po velnių!

39.  Jei ryte prabudai ne savo lovoj, neskubėk džiaugtis, gal tu tiesiog areštinėj.

40.  Jei nežinai kokio nors prietaro, dar nereiškia, kad jis tau negalioja.

Rodyk draugams

Aleksandro prietarai (pirma dalis)

2008-08-17

 

Aleksandrą ima juokas iš prietaringų žmonių, todėl jis bemirkdamas vonioje sugalvojo 40 savo prietarų, kurių visiems prietaringiems privalu paisyti. Štai pirmieji 20.

 

1.      Jei važiuojant automobiliu pasigirsta garsus ūžesys arba sustoja variklis, apturėsi nuostolių.

2.      Jei kažkas pabeldžia į duris, lauk svečių.

3.      Jei kažkas paskambina telefonu ir pasako, kad greitai užeis į svečius, lauk svečių.

4.      Jei ant grindų nukrenta peilis, svečias bus vyriškos giminės.

5.      Jei ant grindų nukrenta kolje arba krem briule, svečias gali būti gėjus.

6.      Jei apturėjai nesaugų seksą su pirmąkart matomu žmogum, lauk siurprizų.

7.      Jei per kelia perbėgo juodas katinas, greitai mirsi.

8.      Jei per kelia perbėgo ružavas katinas, greitai praturtėsi.

9.      Jei per kelia perbėgo žinomas nusikaltėlis, per lėtai važinėji.

10.  Jei danguje kaupiasi juodi debesys, reiškia greit bus lietaus, arba dega kaimyno namas (apturėsi džiaugsmo).

11.  Jei iš kamino kyla balti dūmai, reiškia yra giedra diena.

12.  Jei nesimato kokie dūmai kyla iš kamino, reiškia naktis.

13.  Jei birželio mėnesį daug lyja, reiškia rugpjūčio mėnesį visko gali  būt.

14.  Jei kūčių naktį girdisi kaip gyvulėliai kalba, teks pasirodyt specialistui.

15.  Jei per kalėdas sniegas blizga, reiškia šalta.

16.  Jei per kalėdas sniego nėra, reiškia nešalta.

17.  Jei vestuvių rytą tvyro rūkas, reiškia tvyro rūkas ir nieko čia nepadarysi.

18.  Jei puola kryžiuočiai, teks keist religiją. (senovės lietuvių išmintis)

19.  Jei per Jonines lyja ir tenka sėdėti namie, po Joninių būsi darbingesnis.

20.  Jei liepos mėnesį vis dar yra sniego, viskas nuo to laiko bus gerai.

Likusieji bus savaitės vidury.

Rodyk draugams

Kas vyksta kieme?

2008-08-14

Šiandien Aleksandras nėjo į darbą, nes jam nepriklausė. Nuo pat ryto jis namie užsiiminėjo visokiais niekais ir taip stūmė laiką. Vėliau tiesiog nusprendė išeitį į balkoną (taip, jis turi ir balkoną) ir kaip koks pensininkas pažiūrėti, kas vyksta kieme. Ir pamatė jis tokį štai vaizdelį: smėlio dėžėj žaidė kokių keturių metų berniukas, kasinėjo jis ten statė pilį ir pro šalį ėjo didesnis, gal trylikos, bet iš veido akivaizdžiai kvailesnis berniukas. Jis (didesnis) priėjo prie smėlio dėžės ir sako:


- Tu mažas šūde, tik dink iš čia. Dabar čia bus mano smėlio dėžė.


Mažasis berniukas pasimetė, lyg ir galvojo kaip čia atsikirsti, bet vėliau ėmė rinktis savo žaislus.


- Žaislus tai tu palik, aš su jais žaisiu, jie dabar irgi mano.


- O kodėl? - paklausė mažasis.


- Nes aš daug didesnis ir stipresnis už tave, ir šiandien man nuobodu, taip kad dink, kol neprimušiau.


Kiek tolėliau ant suoliuko sėdėjo trys senos moteriškės.


- Oi koks negeras berniukas, mažesnį skriaudžia.


- Jūs bobos, dar pasigailėsit, kad taip pasakėt! - atrėžė berniūkštis.


Mažasis gi tuo tarpu jau liūdnas žingsniavo namo. O didžiajam dar buvo negana ir jis pavymui paleido akmenį. Pataikė tiesiai mažajam į pakaušį. Šis apsiverkė. Tuomet didysis išspardė visas smėlio pilis, sulaužė visus mažojo žaislus.


O ką gi mažasis galėjo padaryti? Su didesniu ir kvailesniu juk nepasiginčysi… Bobos irgi galėjo tik stebėti ir jo gailėti, nes bijojo pačios iš akmens į galvą gauti. Aleksandras juo labiau nieko nesakė, nes tą berniūkšti žino visas kiemas. Jam nieko nereiškia langus iškulti ar dujų kranelį užsukti. Todėl geriau su juo nesipykt. Aleksandrui mama vaikystėj sakydavo: negalima ant tokių pykti, jų reikia gailėti, Dievulis protelio pagailėjo.

Rodyk draugams

Duok parūkyt

2008-08-04


Ėjo šiandien Aleksandras iš darbo, džiaugėsi gražia diena, kol prie jo netikėtai pristojo kažkoks neišvaizdus trumpai kirptas jaunuolis. Liesas toks, murzinu kaklu, intelekto nepažymėtu veidu.


- Duok parūkyt - sako jis Aleksandrui.


- Kaip, kaip? - nesuprato jis.


- Nu parūkyt duok.


- O mes pažįstami? - draugiškai paklausė Aleksandras.


Tas trumpai kirptas, liesas balvonas šiek tiek pasimetė.
- Ne. O kas yra?


- O tai jeigu nepažįstami esam, tai kodėl aš tau turėčiau kažką duoti? - nesupranta Aleksandras.
- Nu duok gi, gaila tipo?


- Tai duok man sausainių. - atkirto Aleksandras.


- Kokių dar sausainių, neturiu aš jokių sausainių.


- O man atrodo, kad turi. Duok.


- Nu durnas gal? Neturiu! - pradėjo nervintis niekam tikęs jaunuolis.


- Iš ko nustatei, kad aš parūkyt turiu? - paklausė Aleksandras.


- O tai tipo neturi?


- O tai tipo, paprašyt normaliai nemoki? Kur “prašau”?


- Tai turi ar neturi? - neatstoja nusmurgėlis.


- Turiu. - erzina Aleksandras.


- Nu, tai ble, nu… Duok parūkyti. Prašau. - vos išstenėjo.


- O kas tave išmokė rūkyt?


- Draugai, kaži kas.


- Tai eik pas tuos draugus ir prašyk. Jeigu išmokė, tai tegul ir duoda.


Apsisuko Aleksandras ir eina link namų.
- Gaidys! - riktelėjo dar tas vargšas trumpaplaukis.


- O tu anksčiau už mane numirsi. - ramiai atkirto Aleksandras net neatsisukęs.


“Tik pamanyk, “duok” sako jis man. Draugas optimistas. Tokiais laikais už dyką nebent sifilį arba baudą gaut gali.” - mąsto jis šiek tiek pyktelėjęs.

Rodyk draugams