BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Sausis, 2009

Valento patarimai, kaip taupyti

2009-01-26
Aleksandras užėjo šįryt pas Valentą, mat seniai jau bebuvo. Ir vos neišvirto iš koto, kai pamatė, kaip gyvena ir ką daro Valentas. Štai jam krizė tai taip davė per galvą, kad tas net sudurniavo truputį.

- Sveikas Valentai… kaip gyveni? - paklausė Aleksandras.

- Sveikas, normaliai visai. - atsakė Valentas lygintuvu lygindamas vienkartinius autobuso talonėlius.

- Ką čia darai dabar?

- Nežinai šito bajerio? Imi panaudotą skylėtą talonėlį, merki jį ilgam į vandenį, tada ištrauki, dedi ant lyginimo lentos ir lygini, kol skylių krašteliai užsilanksto ir lieka vėl naujas talonėlis. Arba jei neturi lygintumo gali šlapius talonėlius klijuoti ant lango. Išdžiūna ir lieka kaip nauji.

- Ne, nežinojau šito… O kodėl pas tave tiek daug žvakių?

- Kaitrinės lemputės sudegina daug elektros, ekonominės brangiai kainuoja. Žvakės ne tik šviečia, bet dar ir šildo, plius jas galima perdirbt atgal į žvakes.

- Tu mane stebini… - nustebo Aleksandras. - dar pasiaiškink kodėl pas tave kambary šita karvė stovi?

- O ką? Pas tave namie gulbė gyvena.

- Karvė - naminis gyvūnas?

- Ne tik. Kad tu žinotum, kaip namai nuo jos sušyla. Senovėj lietuviai trobose su gyvuliais gyvendavo ir nieko. Aš dabar už šildymą visai nebemoku, plius pieno duoda. Beje, gal galės pavasarį jinai pas tave į sodą kraustytis?

- Ką aš žinau, galės gal. Bet pats ją ir prižiūrėsi.

- Okei.

Aleksandras apsidairė dar, maž pamatys dar kokių taupymo apraiškų.

- O kaip su tualetiniu popierium darai? Skalbi? - pabandė pajuokaut.

- Nea, iš abieju pusių naudoju.

Aleksandras liko suglumęs.

- Nu dar nėra taip blogai man, ką? - išsišiepė Valentas (tai reiškia, kad jis pajuokavo pirmai).

Aleksandras pasiteisino, kad jam reikia į darbą ir išėjo mąstydamas apie tai ką pamatė. “Smagu, kad Valentas taupo kūrybiškai. Vieni nuo pinigų trūkumo atsiskleidžia, kaip vagys, kiti gi, kaip menininkai.”

P.S. Visi valento patarimai yra paremti tikrom istorijom ir veiksmingi.

P.P.S. Aleksandras dar nenusprendė kokį gyvūną norėtų turėti darbe, bet svarsto apie pelėdą. Dar burundukai jam patinka. Ne tik dėl pavadinimo, bet ir dėl savo charakterio.

Rodyk draugams

Aleksandras ir neramumai

2009-01-16

Aleksandro mieste šiandien neramumai. Įtūžusių piliečių minia mėto maisto produktus į tuos pastatus, iš kurių, atseit, valdoma šalis. Aleksandras sėdi vienišas darbe ir klausosi visko per radiją. “Taip, dabar aš eisiu į Maksimą ar turgų, pirksiu kiaušinius, bulves, pomidorus ir paskui juos ištaškysiu į sienas ir langus… Dėžė kiaušinių - visos savaitės pusryčiai, o čia ima ir išmėto visus. Kuo blogiau žmonės gyvena, tuo daugiau mitingų, tuo daugiau kiaušinių nuperka, tuo geriau gyvena maksimos. Bent jau po visko benamiai šuneliai ir kačiukai galės pavalgyti.” - galvoja Aleksandras.

Aleksandras nusprendė darbe užsiveisti kokį nors gyvūną, kad nebūtų taip liūdna. Gal galite patarti kokį? Tik nesakykite, kad žuvį, nes kaip grybas nėra augalas, voras ne vabalas, taip žuvis, iš tikrųjų, nėra gyvūnas. Aleksandras jau augino vieną kartą karosą vonioj. Pabėgo, šunsnukis nedėkingas…

Rodyk draugams

Aleksandras psichologas

2009-01-14

Aleksandrui, kaip ir visiems,
pastarąsias kelias dienas sapnavosi ryškūs sapnai. Šeštadienį, kai
sapnai buvo ryškiausi, jis susapnavo to sapno su vilku Kutenkiu ir
triušiu Rabitu tęsinį. Pamenat, jis tada baigėsi, taip ne vietoj. Taigi
sapnas prasidėjo ir baigėsi štai taip:
Stovi sau briedis Aleksandras prie to išspardyto grybo ir jau pradeda
nejaukiai jaustis, nes Kutenkis ir Rabitas taip į jį žiūri, kaip dar
jokie gyvuliai nežiūrėjo.

- Tai kas yra, sakykit? – neištvėrė Aleksandras.

- O tai ar susiradai žmoną? – paklausė Rabitas.

Aleksandras antrą kartą šituos žvėris sapnuoja, o jie jau lenda į jo
asmeninį gyvenimą.

- Nesusiradau, o koks jūsų reikalas?

- Tai gal nori su mumis po mišką trainiotis? – paklausė vilkas Kutenkis,
kuris, kaip jau žinom yra gėjus. Triušis Rabitas irgi, tik pats to
nežino.

- Aš išvis nenoriu po mišką trainiotis. – atsakė Aleksandras.

- Ojoj, koks pasipūtėlis. Jei jau su ragais tai ir pasipūtęs. –
„pasišaipė“ vilkas.

- Išvis, ko jūs prie manęs pristojot? Eikit kitiems gyvuliams nuotaikas
gadinkit, paėskit ko nors.

- Mes neseniai ėdėm. Vaikštom po mišką ir tiek. O tu baik čia vaizduot
girių karalių, nes iš tikrųjų, tai atrodai, kaip paliegęs veršelis. –
pradėjo įžeidinėt Rabitas.

Aleksandras pajuto, kad bręsta konfliktas ir prabudo. Jis ir vėl
neturėjo ūpo ginčytis su miško žvėrimis. Prabudęs jis išsikepė
sumuštinių. Per Kalėdas gavo dovanų sumuštinių kepyklėlę, tokią, kur
žmonės tik pirmus du mėnesius naudoja, o paskui užmiršta. Tai taip atrodė jo šeštadienio rytas.

Pirmadienis buvo štai toks:
Jo naujasis darbas dabar jo paties name, pirmame
aukšte. Bankrutavusi batų taisykla jam labai pigiai
išnuomavo patalpas. Pirmas pacientas, kurio sulaukė Aleksandras (jis gi
dabar psichologas) – Arnoldas. Toks liesas, apgailėtinas vyriokas,
naujasis Aleksandro kaimynas. Arnoldas jam pradėjo skųstis, kad pas jį
namuose labai šalta ir, kad gaunasi brangiai už mokėti šilumą.
Aleksandras jį nuramino, kad jau tuoj tuoj globalinis atšilimas
prasidės ir visi mokėsime mažiau. Atsakymas Arnoldui tiko. Tada jis dar
pasiskundė, kad labai ryškius sapnus sapnuoja. Aleksandras pasakė, kad
čia dėl mėnulio ir jau šiandien arba ryt turėtų baigtis. Atsakymas
vėlgi labai tiko. Perkaręs Arnoldas sumokėjo aštuoniasdešimt litų
metaliniais ir patenkintas išėjo. Net atrodė, kad lengviau eina. Kažin
ar dėl išsprestų problemų, ar kad piniginė lengvesnė patapo.
Aleksandras irgi buvo patenkintas - jis padėjo savo pirmam pacientui ir
uždirbo šiek tiek pinigų. Juos sudėjo į stiklainį. Tiesa, po to
susimastė ar būtent tokį darbą turėtų dirbti psichologas, nes jis viską
įsivaizdavo kiek kitaip.

Daugiau žmonių tą dieną pas jį neatėjo, ir
laisvą laiką Aleksandras išnaudojo savo kabinetuko dekoravimui.
Atsinešė iš namų Alberto dovanotus dažus ir ant baltų sienų pripaišė
visokių smagių dalykėlių. Net tuos pačius gyvūnus iš savo sapno nutapė.
Vilkas kutenkis, beje, ant kaklo nešioja rožinį šaliką. O Rabitas ant
riešo turi neveikiančią elektroninio laikrodžio Casio kopiją. Matyt
todėl, kad miške su „batareikom“ liūdni popieriai, todėl ir neveikia.

Rodyk draugams

Aleksandras pasilieka

2009-01-11
Aleksandras net nežinojo, kad buvo ketinama nustoti apie jį rašyti. Jis išvis nežino, kad apie jį kažkas kažkur rašo. Užsiėmęs savo reikalais ir tiek. Per tą laiką, kai nieko apie jį negirdėjom, jis patapo psichologu. Iš naktinio sargo lovelės tiesiai į psichologo kėdę! Viskas įmanoma, kai labai nori ir kai tau nerūpi, kad tam darbui reikia diplomo, licenzijos, popierių, leidimų ir kitų velnių. “O jei žmogus turi pašaukimą?!” - sakydavo Aleksandro senelis, kuris dirbo chemijos laboratorijoj. Jam ten puikiai sekėsi, kūrė visokius muilus, naujus saldainius. O tik penkias klases buvo baigęs.
Kaip Aleksandrui sekėsi naujoje darbo vietoje, papasakosiu naujos savaitės pradžioje. O dabar “apklausėlės” rezultatai.

Iš viso savo nuomonę pareiškė 242 piliečiai (maždaug tiek, kiek sms'ų per dieną parašo 14 metų jaunuolis).

tiems 185, kurie sakė, kad Aleksandro blogas turi likti, sakau - ačiū. Liks.

tie 37, kurie sakė, kad reikia pertraukos, manau, pastebėjo, kad pertrauka įvyko:)

tiems 16, kurie sakė, kad “gali būt, gali nebūt, nesvarbu”, sakau - jūs irgi galit būt, galit nebūt.

tiems 4, kurie sakė, kad “gerai, kad dingo”, sakau - cha, jūs tik keturi! (maždaug tiek pirštų ant dešinės rankos turi žioplas stalius).

Rodyk draugams