BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Liepa, 2009

Gamtos šauksmas

2009-07-15

Šįryt Aleksandras grįžo iš naktinės pamainos darbe (puikiai išsimiegojęs) ir pamatė keistą dalyką. Jo apuokas Galilėjus dėdi ant palangės, žiūri per langą ir per radiją klausosi šnypštimo. “Jetau, jis gi laukinis paukštis. Šnypščianti radija jam matyt primena medžių ošimą… O gyvena jis su manim, bute…” - pagalvojo Aleksandras.

- Ką veiki? - paklausė jis savo susimąsčiusio paukščio.

- Tu jau grįžai? Negirdėjau. - pasimetė Galilėjus ir greitai snapu išjungė radiją.

Ir kažkaip nė vienas neturėjo ką pasakyti, tik žiūrėjo į gilias viens kito akis.

- Gal sakau, sėdam į traukinį ir pavažiuojam į kokį užkampį už miesto? Pasivaikščiosim po mišką. Nu aš vaikščiosiu, tu paskraidysi.

- Rimtai galėtume? - nudžiugo Galilėjus.

- Aišku.

Aleksandras pasiėmė kuprinę, Galilėjus įsilipo į vidų, iškišo galvą. Nelabai gerai būna, jei jis tupi Aleksandrui ant peties, arba skrenda iš paskos. Praeiviai kažko labai baidosi ir nervinasi.

Galilėjus dar niekad nebuvo važiavęs traukiniu. Jam buvo labai smagu. Miške buvo dar smagiau. Skraidė visur, gaudė peles, šnekėjosi su kitais paukščiais, žvėrimis. O Aleksandras tiesiog vaikštinėjo ir kvėpavo grynu oru.

- Tas genys nelabai protingas. - pasakė jis grįžęs prie Aleksandro.

- Kodėl?

- Nu, jis man sakė, kad debesys iš tikrųjų stovi vietoj, o mums atrodo, kad jie plaukia, dėl to, kad žemė sukasi.

- Jis tau taip sakė?

- Nu. Taigi nesąmonė.

- Taigi jis genys, galvą į medį daužo, kur jis bus protingas.

- Jam senatvėj garantuotas alshaimeris…

Abu nusijuokė. Vėliau, kai draugai grįžo namo, Aleksandras išdrįso paklausti Galilėjaus, kur jam geriau - miške ar namie. Aleksandras nenori varžyti jo laisvės. Bet Galilėjui visgi geriau namie, nes su miško žvėrimis jis bendros kalbos nerado, durneliai visi. Tada Aleksandras jam papaskojo apie vilką Kutenkį ir triušį Rabitą, kuriuos kartais sapnuoja. Galilėjus patikino, kad miško žvėrys būtent tokie ir būna.

Rodyk draugams