BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2010

Kiškio Rabito ir vilko Kutenkio konfliktas

2010-05-28

Šiąnakt Aleksandras sapnavo, kad stovi ant kažko šalto, o aplink jį vien baltas rūkas tvyro. Staiga iš rūko išlenda avis ir sako jam:

- Baaaa…

- Kas? - nesuprato aleksandras.

- Baaaalta baaalta, kur dairais. - patikslino avis.

- Kas tu tokia? - paklausė Aleksandras.

- Aš esu šios snaigės saugotoja. Mano darbas prižiūrėti, kad ji ant žemės nukristų sveika. - pasakė avis ir mirktelėjo dešine akim.

Aleksandrui pasidarė labai jau viskas keista ir jis peršoko į kitą sapną. Kitame sapne veiksmas vyko pelkėje.

- Aleksandrai! - išgirdo jis šauksmą.

Aleksandras pradėjo dairytis. Šiek tiek toliau pamatė vilką Vūlfą Kutenkį mojuojantį letena. Aleksandras nuskubėjo prie jo.

- Aleksandrai, pagelbėk!

- Kas vėl?

- Rabitą įtraukė pelkė - susijaudinęs paaiškino Vūlfas Kutenkis.

- Tai nelabai jau kuo ir bepadėsi…

- Tai ne visą, iki pusės tiktai, žiūrėk.

Aleksandras pažiūrėjo pelkės pusėn. Ten abiem letenom mojavo Rabitas.

- Greičiau -rėkė Rabitas iš pelkės - mane žiauriai uodai kanda!

- O kaip čia taip atsitiko? - paklausė Aleksandras Vilko.

- Aš jį įmečiau. Jis man pradėjo priekaištauti, kad baliuose aš jo nesupažindinu su kitais žvėrim. Susiginčyjom, susinervinau ir įmečiau. Dabar gailiuosi…

Aleksandras pradėjo dairytis ir galvoti, kaip galėtų tą nelaimėlį Rabitą ištraukti. Šalia pelkės krašto pamatė jauną medelį. Pribėgo prie jo, pasikvietė Vilką ir pradėjo tą medelį lenkti link Rabito.

- Lenk medį, kol jaunas…- nevykusiai papokštavo Kutenkis ir slapta pažiūrėjo į Aleksandrą ar tam juokinga. Aleksandrui buvo truputį juokinga, bet jis to neparodė.

Medelis nulinko iki pat Rabito, tas tvirtai įsikibo ir Aleksandras su Vūlfu lėtai atlenkė medelį atgal (visi žino, kas būtų buvę, jei jie būtų tiesiog paleidę - Rabitas būtų nulėkęs į miško glūdumą…) Dabar Rabitas kabojo medelio viršūnėj.

- Nukelkit mane, prašau. Čia uodai dar labiau kanda.

- Tai šok gi žioply! - suriko susinervinęs Kutenkis.

- Aha, dar koją išsisuksiu.

- Aleksandras tave pagaus. - pasakė Kutenkis.

- Negaudysiu aš jo, jis gi šlapias ir murzinas.

- Nu tai aš pagausiu.

Rabitas susikaupė ir šoko. Kutenkis jį pagavo. Pagavęs šiek tiek palaikė, kažką pagalvojo ir vėl įmetė į pelkę.

- Kodėl taip padarei?! - nustebo Aleksandras.

- Prisiminiau, kaip jis man priekaištavo ir vėl susinervinau. - paaiškino Vūlfas -  Dabar vėl gailiuos… Padėsi ištraukt?

Aleksandras prabudo, nes nemėgsta tų pačių dalykų kelis kartus sapnuose daryti. “Susitvarkys ir patys, juk pamokiau kaip” - ramino jis save, nes vis tik jautėsi kažkiek atsakingas už Rabitą. Jis juk Aleksandro vaizduotės vaisius.

Rodyk draugams