BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gamtos šauksmas

Šįryt Aleksandras grįžo iš naktinės pamainos darbe (puikiai išsimiegojęs) ir pamatė keistą dalyką. Jo apuokas Galilėjus dėdi ant palangės, žiūri per langą ir per radiją klausosi šnypštimo. “Jetau, jis gi laukinis paukštis. Šnypščianti radija jam matyt primena medžių ošimą… O gyvena jis su manim, bute…” - pagalvojo Aleksandras.

- Ką veiki? - paklausė jis savo susimąsčiusio paukščio.

- Tu jau grįžai? Negirdėjau. - pasimetė Galilėjus ir greitai snapu išjungė radiją.

Ir kažkaip nė vienas neturėjo ką pasakyti, tik žiūrėjo į gilias viens kito akis.

- Gal sakau, sėdam į traukinį ir pavažiuojam į kokį užkampį už miesto? Pasivaikščiosim po mišką. Nu aš vaikščiosiu, tu paskraidysi.

- Rimtai galėtume? - nudžiugo Galilėjus.

- Aišku.

Aleksandras pasiėmė kuprinę, Galilėjus įsilipo į vidų, iškišo galvą. Nelabai gerai būna, jei jis tupi Aleksandrui ant peties, arba skrenda iš paskos. Praeiviai kažko labai baidosi ir nervinasi.

Galilėjus dar niekad nebuvo važiavęs traukiniu. Jam buvo labai smagu. Miške buvo dar smagiau. Skraidė visur, gaudė peles, šnekėjosi su kitais paukščiais, žvėrimis. O Aleksandras tiesiog vaikštinėjo ir kvėpavo grynu oru.

- Tas genys nelabai protingas. - pasakė jis grįžęs prie Aleksandro.

- Kodėl?

- Nu, jis man sakė, kad debesys iš tikrųjų stovi vietoj, o mums atrodo, kad jie plaukia, dėl to, kad žemė sukasi.

- Jis tau taip sakė?

- Nu. Taigi nesąmonė.

- Taigi jis genys, galvą į medį daužo, kur jis bus protingas.

- Jam senatvėj garantuotas alshaimeris…

Abu nusijuokė. Vėliau, kai draugai grįžo namo, Aleksandras išdrįso paklausti Galilėjaus, kur jam geriau - miške ar namie. Aleksandras nenori varžyti jo laisvės. Bet Galilėjui visgi geriau namie, nes su miško žvėrimis jis bendros kalbos nerado, durneliai visi. Tada Aleksandras jam papaskojo apie vilką Kutenkį ir triušį Rabitą, kuriuos kartais sapnuoja. Galilėjus patikino, kad miško žvėrys būtent tokie ir būna.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (12) | “Gamtos šauksmas”

  1.   rute rašo:

    nu vo…
    turim nauja miela bei jaukia istorija….
    net graudu kai pagalvoji kaip gyvenime buna….
    pasiseke gi Aleksandrui su pauksciu, tok nezioplas :)
    sveiks valio Tadui.

  2.   deathblow rašo:

    smagiai susiskaitė ;)

  3.   Zarra rašo:

    Įrašas privertė pakilti lūpų kampučius. Labai greitai ir smagiai skaitėsi jis. O ypač patiko dialogas apie neprotingą genį.

    Išvada: rašyk, žmogau, nenustok.

  4.   M. rašo:

    Oho, koks siurealizmas:D geras.

  5.   20023003x79 rašo:

    Na gi labai labai

  6.   Argentina rašo:

    Norėčiau būti Galilėjimu, mokėti išskeilsti sparnus ir skraidyti, būti protingu paukščiu. :)

  7.   sagiras rašo:

    o kaip ištikro su tais debesim ? :)

  8.   .Wy. rašo:

    Et, kaip taikliai čia apie tuos miško žvėrelius - nu durneliai :D šiaip patiko…jau įsivaizdavau…animacinizacija? …žodžiu, animacinę ekranizaciją ;D

  9.   Ieva.J rašo:

    O manes jau nebestebina puikūs jūsų pasakojimai, nes jie visi tokie.Prie gero greitai priprantama :)
    Ačiū!

  10.   UFB rašo:

    http://grafomanija.com/2009/07/21/vaikuciai-ne-zuikuciai/

  11.   Easy rašo:

    Betgi juk čia apie mus :))

  12.   aquarius rašo:

    Autorius - mūsų dienų Kafka. Džiaugiuosi radusi šį blog’ą.

Rašyk komentarą