BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kutenkis ir Rabitas mieste

Aleksandras šią naktį vėl susapnavo vilką Kutenkį su triušiu Rabitu. Šį kartą veiksmas vyko ne miške, o Aleksandro mieste. Žodžiu, eina jis palei atseit ekologišką turgelį į maksimą pirkti daržovių, ir prie maksimos laiptų sutinka tuos du. Kutenkis išskleidęs žemėlapį ant šaligatvio kažko ieško, o Rabitas, matosi neseniai bliovęs (ką tik paverkęs), dairosi aplinkui. Žmonių aplink beveik nėra, tai ir krypties pasiklausti neturi ko. Aleksandras prisiminė, kaip jie su juo miške šnekėdavo… Priėjo ir konstatavo faktą:

- Tai ką, žiopliai, pasiklydot…

Kutenkis pakėlė akis nuo žemėlapio, kuris pasirodo, buvo ne miesto, o politininis visos lietuvos. Rajonai tik surašyti.

- Aleksandrai. Kaip gerai, kad tave sutikom.  - apsidžiaugė Kutenkis.

- Padėk mums. Mes juk miško žvėrys, visai čia nesigaudom. - paantrino Rabitas.

- Tai ko čia atsigrūdot?

- Taigi tas balvonas į akropolį užsimanė - parodė Kutenkis į Rabitą.

- Pas mus miške labai daug lankstinukų, maišelių iš akropolio mėtosi. Viskas tokiom gražiom spalvom nuspalvinta. Ten kažkokia pasakų šalis, kaip supratau.

- Kad man atrodo, į akropolį žvėrių neįleidžia. - užsiminė Aleksandras.

- Neįleidžia šunų, ledų, fotoaparatų ir batų su ratais. Apie triušius ir vilkus nieko nebuvo parašyta. - paaiškino Rabitas.

- Ko tu man nesakei? Taigi aš kaip šuo atrodau iš toli, manęs gali neįleist. - sunerimo vilkas Kutenkis.

- Įleis įleis. Parodysi pinigus ir įleis.

- Pinigus? Nieko nesakei ir apie pinigus. Nepasiėmiau aš jų.

- Nu, p****c… Aleksandrai, gal tu gali mums paskolinti šiek tiek? Nedaug. Kad prie įėjimo parodyt galėtume. Vis tiek nepirksim nieko.

- Nieko aš jums neskolinsiu. Jau nebepamenat, kaip su manim miške kalbėjot?

- Tai tada mes nebuvom paklydę, ir mums nieko iš tavęs nereikėjo. Plius ten mūsų teritorija buvo. - paaiškino Kutenkis.

- Cha! O čia yra mano teritorija. - atkirto Aleksandras.

Rabitas apuostė maksimos laiptus, prie kurių jie visi stovėjo.

- Neužuodžiu, kad būtum pasižymėjęs. Šlapimą šiaip užuodžiu, bet ne tavo…

- Eikit, jūs žvėrys. Šlykštūs truputį esat. - pasakė Aleksandras ir prabudo. Galilėjus jau stovėjo prie lovos išsišiepęs.

- Valgyt? - paklausė Aleksandras.

- Valgyt. - atsakė Galilėjus.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (5) | “Kutenkis ir Rabitas mieste”

  1.   Ieva rašo:

    Patiko ;D Tik viena klaida buvo (vis tiek).

  2.   Ieva.J rašo:

    O, taip netikėtai naują, smagų įrašą užtikau. Šaunuolis Aleksandras. :)

  3.   warlia rašo:

    valgyt? valgyt :D

  4.   linuciukas rašo:

    labai patiko

  5.   skaitytoja rašo:

    Nesveikai geras!!! šitos istorijos vertos knygos!!!:)

Rašyk komentarą