BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Netikęs balandžio pirmos pokštas

Per kiekvieną balandžio pirmą, Aleksandras stengiasi aplankyti kuo
daugiau draugų ir juos vienaip ar kitaip apgauti.
Kadangi Valentas yra ne tik draugas, bet dar ir kaimynas, tai jis
Aleksandro vizito sulaukia pats pirmas. Šiemet jis ir pats buvo
pasiruošęs…

- Sveikas Valentai, užėjau pasiimti savo senųjų kelnių, kurias buvai
man paskolinęs, paskui man jas atidavęs, o dar vėliau iš manęs
pats pasiskolinęs.

- Čia kurias taip?

- Tas velvetines, rudas.

- Nepamenu tokių.

- Su balandžio pirma! Apgavau tave naivuoli tu, nėr jokių kelnių.

- Nelabai pasiruošęs šiemet…

- Neturėjau laiko, mokiau Galilėjų šachmatais žaist.

- Kas tas toks?

- Mano kalbantis apuokas.

- Ai gerai, antrąkart nebeapgausi. Eikš į virtuvę, atsidaryk šaldytuvą pasiimk alaus, ar pieno, ką tu ten mėgsti.

- Tai kad dėkui, nelabai noriu.

- Baik tiktai, vaišinkis.

- Ne, rimtai nenoriu. Ačiū.

- Nu, tada man paduok butelaitį, aš noriu. - paprašė Valentas šalia šaldytuvo stovėdamas arčiau už Aleksandrą.

Aleksandras jau anksčiau suprato kame reikalas ir pasiruošė pačiam blogiausiam. Priėjo prie šaldytuvo ir staigiu judesiu jį atidarė. O ten sėdi maždaug 9-11 metų berniokas. Visas pamėlęs, ant nosies varvekliai kabo, dreba, kaip lapas.

- Ką tu darai, žioply? Tu gi turėjai iššokt! - truputį pyktelėjo Valentas.

- Kas jis toks? - paklausė Aleksandras.

- Sesers vaikas, atostogauja dabar pas mane.

- O kiek laiko jis čia tupi?

- Nu, nuo ryto. Tu gi visad iš pačio ryto ateidavai.

- Galėjai gi bent šaldytuvą išjungt… - pamokė Aleksandras.

- Aha, man paskui alus suges.

Draugai, dar kurį laiką aiškinosi, vaiką įmetė į šiltą vonią, tas atšilo, visi liko laimingi ir sveiki. Štai koks balandžio pirmos nuotykis nutiko Aleksandrui šiemet.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Netikęs balandžio pirmos pokštas”

  1.   -iras rašo:

    Spėju apie pasekmes vaikiui: turbūt bus panašiai, kaip prancūzų filme "Ledkalnis":]. Skaitydama prisiminiau savo "labai gerą pasislėpimą" vaikystėje - kai tokią gerą vietą per slėpynes radau, kad sesė nuleido rankas, o aš sėdėjau gal dvi valandas, nenorėdama pati pasiduoti. Smagu buvo prisiminti, o tokio dėdės nenorėčiau:]. Netikėtas fantazijos vingis - smagu buvo skaityt.

  2.   hawa rašo:

    :D Patinka man tokie kaimynai, neabejingi.. :DD

  3.   Goda rašo:

    Visada įtariau, kad Valentas turi truputį sadistiškų polinkių… :D

Rašyk komentarą