BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aleksandras ir stebuklingas grybas

Šiąnakt Aleksandras susapnavo visai nieko sapną. Vaikščiojo jis sau po mišką ir grybavo (realybėje tai jis nekenčia grybauti, nesupranta kas tie grybai - flora ar fauna). Švietė saulė, buvo šilta lapkričio pabaigos diena. Jis jau buvo prisirinkęs pilną krepšį visokiausių grybų ir staiga užmatė dar vieną. “Nu, dar vienas grybas tai tikrai nepamaišys” - mąsto Aleksandras ir pats stebisi, kad apskritai tuos grybus renka. Prieina jis prie to grybo, pasilenkia ir jau ruošiasi pjauti. O tas kad pradės cypti…

- Nepjauk! - rėkia grybas.

- Kas čia dabar?! - persigando Aleksandras.

- Aš esu stebuklingas grybas. Pasakyk man tris savo norus.

- Taip, aš dabar grybui savo norus pasakosiu. Paskui išpliurpsi dar kam. - vėl pasilenkė Aleksandras pjauti grybo.

- Ne ne, aš ne šiaip juos išklausysiu, aš juos išpildysiu. - pradėjo aiškintis grybas.

- Jei būtum stebuklingas, čia miške prie briedžio šūdo neaugtum…

- Tu turi patikėti… - mįslingai pasakė grybas.

- Nu, gerai, bandom. Mano pirmas noras, kaip ir visų kitų žmonių.

- Kad pasaulyje būtų taika? - pabandė atspėti grybas.

- Ne. Noriu mokėti skraidyti.

Paukšt! Aleksandrui ant galvos išdygo didžiuliai briedžio ragai.

- Ką čia darai dabar?!

Grybas pradėjo tyliai juoktis.

- Tyčiojies, šunsnuki?! Pradėjo pykti Aleksandras.

- Ne, aš pajuokavau, nepyk. - besijuokdamas ramino grybas.

- Tai panaikink tuos ragus. Kaip aš tau su jais skraidysiu?

Paukšt - Aleksandrui užaugo briedžio šikna su galinėm kojom. Dabar jis buvo panašus į kentaurą tik ne su jaučio šikna ir ragais, o su briedžio.

- Tu, padla! - suriko Aleksandras. Kaip matot, jis nejuokais supyko, nes šiaip, niekad taip nešneka.

Paukšt - ir pavirto jis jau pilnai briedžiu.

- Viskas - sako grybas - išpildžiau visus tris tavo norus.

Aleksandras taip įsiuto, kad išspardė tą prakeiktą grybą velniop. Galinėm kojom. Kai tik tą padarė, iš miško gilumos atėjo triušis Rabitas ir vilkas Vūlfas Kutenkis (kirtis ant “e”, ilgas, dešininis gal). Triušis neturėjo pavardės, o vilką visi vadino tiesiog Kutenkiu. Jis buvo gėjus ir tik triušis to nesuprato, todėl vis dar su juo trainiojosi.  Aleksandras pajuto, kad šituos gyvūnus jis jau pažįsta.

- Ką čia padarei stebuklingam grybui? - paklausė Kutenkis.

- Ir kam dar prišikai šalia? - pridėjo Rabitas.

- Čia ne aš. Čia jau buvo.

- Mes matėm, kaip tu jį spardėi.

- Grybą tai spardžiau aš, bet prišikta jau buvo anksčiau. - pasiteisino Aleksandras.

- A. - choru suprato Kutenkis ir Rabitas.

Visi trys gyvūnai dar kurį laiką stovėjo ir žiūrėjo vieni į kitus, kol Aleksandras nusprendė, kad jau gana ir prabudo. Štai kokie sapnai sapnuojasi, kai nueini miegoti privalgęs mėsos. Ne, tai nereiškia, kad mėsos valgyti visai negalima. Galima, tik ne prieš pat miegą.

P.S. Vilką Kutenkį ir triušį Rabitą tai atsiminkit, gali būti, kad jie nepaskutinį kartą pasirodo.

Rodyk draugams

komentarai (9) | “Aleksandras ir stebuklingas grybas”

  1.   Ramūnas rašo:

    10 balų :)

  2.   Motas rašo:

    Ne nu cia tai sakes ;DD Tu pamatytum kaip prajuokinai mane dabar.. Nu tu ir pavarai! Galetum siaip knyga apie Aleksandra isleisti :)

  3.   lina rašo:

    ACIU, labai patiko

  4.   Kitas Anonimas rašo:

    Wahahaha! :D Oh tas Tadas Magnus nurautus fantasius vienailchus dramaturgus… Zodziu nauja rusis Lietuvelej- nepasiputes, suprantantis absurda ir ji pateikiantis visiskai… Wahaha!
    Patiko tas sakinys apie flora/fauna nu ir siaip GRY-BAI. Jau savaime juokinga! :D
    Dekui uz Japoniska vysnia… Ten irgi nukelia i savo nuotaika- ypac tas "Kyoko"- taip mielai skamba, kaip koks burtazodis- isivaizduoju moteryte per mazais batukais ir tobulom akutem… :)Nu bet gal cia ne vieta apie muzika, tiesiog tieeeek emociju visa ta kuryba teikia!

  5.   Dievas rašo:

    "- Čia ne aš. Čia jau buvo." - tobulas pasiteisinimas ;))

  6.   warlia rašo:

    ir man patiko, ir as laukiu Aleksandro blog'o popierines versijos :) nes dabar taip stovejau knygynuose ir galvoju.. kaip butu faina nupirkti toki dalykeli dovanu :)et.. :)

  7.   siesta rašo:

    drįsčiau teigti, kad tai pats geriausias tavo įrašas, kurį skaičiau :)

  8.   Giedrė rašo:

    Tu manes nepazisti, bet priverti juoktis net per atstuma! pasake Giedrė

  9.   Vilma rašo:

    Labas, skaitinėju šitą blogą jau kokią trečią dieną, net sesijos darbai į šalį plaukia. Smagiai prisijuokiau iš Aleksandro nuotykių, bet šitą įrašą skaitydama jau juokiausi iki ašarų :D tad negalėjau nepakomentuot. Ačiū už tobulą nuotaikos pakėlimą.
    Tadą Vidmantą apskritai dievinu (ne kaip įsimylėjus paauglė savo “dievuką”, o kaip nerealaus humoro jausmo savininką ir nuostabiai talentingą ir kūrybingą žmogų). Džiaugiuosi atradus šitą blogą. Galima ne tik pasijuokti, bet ir įkvėpimo bei teigiamų minčių pasisemti :)

    Na ir baigiant komentarą - klausimėlis ne į temą, pačiam Tadui: Kuris personažas tau pačiam yra artimesnis? Aleksandras ar cinikas Robertas? :)

Rašyk komentarą