BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Liepa, 2008

Kinas

2008-07-30

Atėjo vakar Valentas pas Aleksandrą ir sako:
- Sveikas, Aleksandrai, einam į kiną. Dabar apie Betmeną labai gerą rodo.
“Turbūt Valentui praėjo kompiuterių ir interneto manija” - pagalvojo Aleksandras.
- Šiaip yra siųstis, bet lievos kokybės, o laukt dyvydy ripo neturiu kantrybės.
“Vis dėlto nepraėjo. Gal tik truputi palengvėjo.”
- Nu einam.
- Visų pirma tai ar turi maisto? Filmas dvi valandas su viršum reikia neštis pavalgyt būtinai.
- Turiu vištienos kepsniukų su ryžiais.
- O gert?
- Kisieliaus per pietus išsiviriau puodą.
- Tiks, imam.
Pasišildė jie maisto, susidėjo į specialius indelius ir išėjo į kiną.


Kine, kaip Valentas ir sakė, visi kemša popkornus ir geria nesveikus vaisvandenius. Apsauginis iš pradžių nenorėjo jų dviejų įleist, atseit kine negalima valgyti, bet Valentas paklausė ką tie kiti žmonės daro ir apsauginiui susisuko galva nuo šitokio paradokso. Prieš prasidedant filmui kino ekranas parodė krūvą reklamų ir kitų filmų anonsų. Anosus dar galima pateisinti, bet reklamų kine, nelabai.
- Kino filmai turėtų žmonėms už dyka rodomi būt. Reklama už mus sumoka. Kaip televizijoj. - pašnibždėjo Aleksandras Valentui, bet tas išsižiojęs žiūrėjo reklamas ir neišgirdo. Vėliau kai filmas prasidėjo, pradėjo rinktis jo žiūrovai. Braunasi pro kojas, lenda, užstoja vaizdą, tamsoj nemato kur atsisėst, panikuoja, stumdosi, skuba. Visai, kaip tarakonai kai uždegi šviesą.


Taigi sėdi jie, žiūri filmą. Valentas dar ir į žmones dairosi.
- Va matai tą? - trukdo jis Aleksandrui - jo vardas Hokšila.
- Koks koks? - nesuprato Aleksandras.
- Hokšila.
- Oho. Aš jeigu namie beždžionę auginčiau jos toks vardas galėtų būti.
Valentas pradėjo juoktis. Iš viršaus parlėkė plastmasinis butelys ir trinktelėjo jam per galvą.
- Tylėk! - pasigirdo iš to kuris tą butelį metė.
Valentas tylėdamas atsistojo, pasiėmė savo indą su kisielium, užlipo tris eiles į viršų ir išpylė visą kisielių tam vaikui ant dredų.
- Tu durnas gal?!! - pradėjo rėkt jaunasis maištautojas.
- Nieko nieko, blogiau nebus. - atsakė Valentas ir nulipo atgal į savo vietą.
Aleksandras buvo taip įsijautęs į filmą, kad net nepastebėjo, kad Valentas buvo išėjęs. Filmui pasibaigus, abu ėjo namo ir diskutavo. Aleksandrui buvo labai smagu papramogauti su savo draugu Valentu. Seniai jau taip bebuvo.

Rodyk draugams

Vaikas

2008-07-24

Sėdėjo vakar Aleksandras parke, vaikė nuo savęs įkyrius balandžius ir žiūrėjo į žmones, policininkus, chuliganus ir bobas. Jie visi vaikščiojo pirmyn atgal, daug prakaitavo, kai kurie spjaudė ant žemės, kai kurie stūmė vežimėlius su vaikais. Vienas iš tokių vaikų taip įsisteibelijo į Aleksandrą, kad tam net nejauku pasidarė… Vaikui gal metai kokie, o žvilgsnis už Valento ir Alberto kartu paėmus protingesnis atrodo, į katinų Šmaikštuolių kažkuo panašus. 

Žiūri Aleksandras į jį, vaikas į Aleksandrą. Aleksandras pabandė atsargiai nusišypsot, vaikas primerkė akis. Tada ir Aleksandras surimtėjo. “Kažin ką tas mažas galvoja?” - pagalvojo Aleksandras. Tada jis pabandė nusukti akis nuo jo. Vėliau smalsumas nugalėjo ir jis vėl atsisuko. Apvalus niekšelis tebežiūrėjo į jį. “Nu, ką tai galėtų reikšt?” - sunerimo Aleksandras. Vaiko mama gi tuo tarpu, plepėjo su drauge, kurią netyčia sutiko. 

Vaikas pakėlė savo mažą apvalią rankytę ir parodė į kažką virš Aleksandro. Jis atsisuko pažiūrėt. Ten medyje tupėjo dvi voverytės ir graužė čipsus (iš kur mieste riešutai?). Jos buvo prisirinkusios visą krūvelę jų ir pasidėjusios šalia ant šakos. Aleksandras dar ilgokai žiūrėjo į voverytes ir juokėsi iš jų. Kai jos nuliuoksėjo ir jis atsisuko, vaiko su mama jau nebebuvo.

“Kaip keista” - pagalvojo. “Mums panašūs dalykai patinka… Kažin, kaip būtų jei aš pats vaiką turėčiau?…” - štai kokia mintis aplankė Aleksandro galvą. Pirmą kartą gyvenime.

Grįžęs namo Aleksandras papasakojo apie šį įvykį savo Skruzdelytei Makalytei (taip, ji vėl sugrįžo). Ji aišku nieko nesuprato nes yra tik mažas vabalas, bet visą laiką pralinksėjo galvą tarsi įdėmiai klausytų ir viską suprastų.

Rodyk draugams

Nauja Valento manija (naujesnė už aną)

2008-07-10

Aleksandras nutarė užeiti pas Valentą, mažu jau bus praėjus jam ta nesąmonė su vegetarišku maistu ir feng šui. Mat Valentas nelabai moka ilgai vienu dalyku užsiimti, jam tai užeina kokia manija, tai praeina. Taigi bando skambinti Aleksandras jam į duris… Niekas neatidaro, durys, kaip filmuose, neužrakintos, truputį pravertos. Aleksandras nesusilaikė, užėjo vidun.


- Valentai! - šūktelėjo jis. Niekas neatsiliepė. Namuose keistas kvapas… Priminė cirko kvapą šiek tiek.


“Kad nebūtų prisivalgęs kokių nors ten vegetariškų sojų, rasiu nusprogusį dar. Ot šūdas būtų.” - mąstė sau Aleksandras.


- Valentai, po velnių! - dar kartą šūktelėjo.


- Ką? - atsiliepė balsas iš kambario.


- Ką čia dabar darai? Ko gąsdini mane?


- Kaip tai ką darau? Internetą naršau.


Ir tie žodžiai nuskambėjo, kaip paskutiniai… Aleksandras yra girdėjęs apie mirtiną interneto ligą. Jam pačiam užtekdavo žinių per radiją ir filmų iš vaizdajuosčių nuomos punkto (nors jau metai, kaip nebe vaizdajuostes, o DVD nuomojasi Aleksandras).


- Ar ilgai čia šitaip sėdi? - paklausė Alekandras nedrąsiai, besidairydamas, po užtamsintą kambarį.


- Neilgai - atsakė Valentas neatsisukdamas - nuo trečiadienio ar tai sekmadienio. Birželio pabaigoj įvedė.


- O valgai ką nors?


- Kad aš mažai judu, nelabai noriu valgyt. Be to negaliu nueit nuo kompo.


- Kodėl?


- Dar kas į skaipą parašys. Arba emeilą…


Aleksandras sunerimo. Šita Valento manija nėra iš tų paprastų, kur greit praeina, čia jau reikės kažkokių spec. priemonių imtis.


- Sakau, gal einam į miestą, kokių mergų nusikabinsim. - pasiūlė jis apsimestinai entuziastingai.


- Eit kažkur? Dėl mergų? Aš gi internetą turiu dabar.


- Tai ką?


- Tai visos pasaulio mergos čia yra. Ir beveik visos iš jų nuogos.


- O kur čia jas tokias randi?


- Uon el tė. 


- Utelė?


- Ne durneli, uon taškas el tė (www.one.lt - autoriaus past.). Ir tau reiktų užsiregistruot. Pakviesčiau į draugus. Dar į maispeisą, feisbuką…


- Aš galvojau, kad mes ir taip draugai.


Tyla.


- Valentai!


- Nori žiauriai juokingą filmuką jutubėj parodysiu? ”Ponių reidas”, nematei?


- Nu, parodyk.


- Ne, palauk dabar, mano blogą kažkas pakomentavo…


Aleksandrui pasidarė dar neramiau. Bet čia jau jis nieko taip paprastai nepadarys, todėl apsisuko ir išejo. Jam reikia dabar sugalvoti planą, kaip išvaduoti draugą iš interneto gniaužtų. “Gal kviesti egzorcistą, kunigą? Tik ne iš tos bažnyčios, kur neseniai buvau… Ten tokie patys.” Nieko tokio, Aleksandras išradingas jaunuolis, tikrai ką nors sugalvos.

Rodyk draugams